LTStraipsnyje siekiama atskleisti kultūrinio tapatumo vaizdavimo būdus karo ir pokario tremties ir lagerio lietuvių literatūroje. 1940 metais Lietuvoje prasidėjo sovietinė aneksija ir okupacija. 1941-1952 m. truko Lietuvos gyventojų naikinimas ir trėmimas. Lietuvių literatūra, aprašanti šią problematiką, yra labai įdomi, daugialypė ir turtinga. Tremties ir lagerio tekstai – tai dažnai atsiminimai, dienoraščiai ir laiškai, taip pat esė bei romanai. Tik po 1989 m., kai silpnėja oficiali cenzūra ir leidžiama laisvai rašyti, prasideda naujas tremties ir lagerio literatūros tarpsnis – tikras įvairių leidimų antplūdis. Šiandien, kad ir nebėra tokio stipraus visuomeninio poreikio, kaip pradžioje, lietuviai nepaliauja rašyti, spausdinti, siekdami kiekvienas atskirai paliudyti patirtą fizinį bei psichinį smurtą. Savo kūriniuose autoriai labai dažnai pabrėžia tautos likimus, žmonių patriotizmą, kalba apie vienodus simbolius: auką, kryžių, kelią, maldą, dainą. Kone visuose tekstuose juntamas kultūrinės tradicijos pamatas. Reikia pabrėžti, jog literatūroje aprašyti paskiri žmonių likimai tampa tautos istorijos dalimi. Tikiu, kad šis straipsnis priartins skaitytojui tremties ir lagerio literatūros įvairybę bei jos turtą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atsiminimai; Dienoraščiai; Kultūrinis tapatumas; Lageris; Literatūra; Tradicijos pamatas; Tremties ir lagerio lietuvių literatūra; Tremties ir lagerių tema; Trėmimas; Cultural identity; Diaries; Exiles; Gulag; Identity; Labour Camp; Lithuanian Exile Literature; Lithuanian literature; Memoirs; Memoirs Literature; Memories; Sacrifice.
ENIn this article, I want to show the culture identity's image in the Lithuanian exile literature. The 14th of April, 1941 it is the date which is today the national day reminding about that tragic period in the history of Lithuania, when thousands of people suffered from the pain and misery. Since that day the massive arrests and deportations to Siberia began. During 11 years, until 1952 nearly 28 000 people died on exile and about 25 000 in labour camps and prisons. Lithuanian exile's literature is very rich. It is absolutely noticeable that during the last 10 years of the 20 cent., there was a massive publication activity concern with the exile's literature. The development of the memoirs literature was manifested not only by a large number of titles but also in diversified forms of expression. The most popular were memoirs, but also diaries, letters, essays, short stories, novels. Authors very often talk about people's patriotism, nation's history, In books are mentioned such symbols like: cross, sacrifice, way, prayer distinguished the view of nation's identity. Nowadays less book are published about that period but still every year some new titles, memoirs, novels, diaries emerge. I hope, that this article will show everyone concern the richness and variety of this literature. [From the publication]