Žinių vadyba : praktinės naudos dimensija

• Atkočiūnienė, Zenona
• Gineitienė, Zinaida
• Sadauskienė, Erika

LTSparčiai besikeičianti aplinka lemia organizacinius pokyčius, todėl būtina atsižvelgti į daugybę veiksnių, darančių įtaką žiniomis grįstiems verslo procesams. Besimokanti organizacija geba sistemiškai spręsti problemas, mokytis iš savo ir kitų patirties bei efektyviai keistis žiniomis. Žinių ekonomika – gana nauja ir populiari sąvoka, kuri žymi tam tikrą ekonomikos kokybę, jos plėtros tarpsnį. Žinių ekonomikai būdinga tai, kad itin svarbiu gamybos veiksniu tampa žinios: gamybos technologijos pramonėje, pardavimų technologijos prekyboje, klientų aptarnavimo metodai teikiant paslaugas. Šiuo metu vyksta spartus informacinių technologijų skverbimasis į verslo aplinką, valstybės valdymo politiką, ekonomiką ir individų kasdienę buitį. Žinios tampa verslo strateginiu ištekliu. Žinių vadybos praktinis taikymas kol kas dar tik formuojasi, bet jau aiški plėtros kryptis: tai bus integruojanti vadybos sritis, orientuota į intelektualaus kapitalo kūrimą ir valdymą bei turinti jungtis su visomis modernios vadybos šakomis. Siekiant žinių kūrimą bei naudojimą nukreipti organizacijai reikiama linkme, svarbu žinių vadybos strategiją suderinti su esama organizacijos strategija.Yra įvairių žinių vadybos strategijos įgyvendinimo būdai. Diegiant žinių vadybos sistemas, būtina įvertinti jų efektyvumą. Egzistuoja daugybė vertinimo sistemų, kurios gali apskaičiuoti būsimą žinių vadybos naudą. Kiekviena vertinimo sistema turi savų privalumų ir trūkumų, nėra universalaus metodo, kuris tiktų kiekvienai įmonei. Vertinimo sistema gali būti derinama su įmonėje egzistuojančiomis vertinimo sistemomis arba veikti savarankiškai.Reikšminiai žodžiai: Žinios; Vadyba; Organizacija; Knowledge; Management; Economy; Organization.

ENThe rapidly changing environment determines organizational changes therefore it is necessary to take into consideration a lot of factors, influencing information based business processes. A learning organization is able to resolve problems systematically, learn from its own and others’ experience and efficiently exchange information. Information economy is a rather new and popular concept, used to denote a certain quality of economy and the stage of its development its. Information economy is characterized by the fact that information becomes a highly important production factor: in production technology industry, sales technology trade and customer servicing methods. At present information technologies are rapidly penetrating business environment, state governance politics, economy and everyday life of individuals. Information becomes a strategic business resource. Practical application of information management is still in its formation phase, but the direction of development is already known: it will be the integrating area of management, focused on the development and management of intellectual capital and having connections with all areas of modern management. For the purpose of directing the development and use of information to the direction, needed for the organization, the information management strategy must be coordinated with the existing strategy of the organization. There are different ways for implementation of information management strategies. When implementing information management systems it is necessary to evaluate their efficiency. There are a lot of evaluation systems, able to calculate the future benefit of information management. Each evaluation system has its advantages and disadvantages, there is no universal method, which suits any company. The evaluation system can be adapted to the evaluation systems, existing in the company or function self-sufficiently.