Lietuvių kalbos ortografijos reformos Danieliaus Kleino gramatikoje. Abėcėlė

LTStraipsnyje aprašoma lietuvių kalbos ortografija D. Kleino gramatikose. Supažindinama su kitų lotynų abėcėlės pagrindu savo abėcėles kūrusių kalbų ortografiniais ypatumais ir jų pasirinktais variantais grafiškai atspindėti garsus, kurių nebuvo lotynų kalboje. Kleino tikslas buvo sukurti praktinę norminamąją lietuvių kalbos gramatiką teologams, Biblijos vertėjams, lietuvių kalbos mokytojams ir mokiniams, todėl pirmiausia reikėjo jam rūpėjo kuo tiksliau apibūdinti pačią rašybą ir pasiūlyti jos norminimo būdus. Kleino gramatikose pirmą kartą pateikta lietuvių kalbos abėcėlė (22 raidės) su diakritiniais ženklais ir alografais (iš viso 37 raidės) laikytina formaliu ortografinės normos įtvirtinimu. Dalis raidžių perimta iš lenkų bei čekų raidynų ir pritaikyta lietuvių rašybai. Dalis raidžių įvesta remiantis M. Daukšos ir K. Sirvydo ortografijos pavyzdžiu. Ženklus nosiniams balsiams [į] ir [ų] žymėti Kleinas susistemino pagal Didžiosios Lietuvos lietuviškų spaudinių tradiciją. Kleino abėcėlės inovacijos buvo raidė <ė>, raidžių ir skyrimas pagal fonetinę atribuciją ir raidės rašymas. Pagal lotynų, lenkų ir vokiečių pavyzdį Kleinas raide žymėjo tik balsį, o pusbalsiui [v] žymėti siūlė raidę . Nors raidės Kleinas į abėcėlę neįtraukė, jis aiškiai apibūdino „i–consonans“ vartojimą. Raides ir jomis žymimus garsus Kleinas detaliai aprašė. Raides , ir , nors ir įtraukęs į abėcėlę skliausteliuose, Kleinas atmetė kaip lietuvių kalbos fonologinei sistemai svetimas ir rašyboje nereikalingas. Raidė į Kleino abėcėlę visai nepateko.

ENThe article describes the orthography of the Lithuanian language in the grammar books of Daniel Klein. It also introduces the orthographic peculiarities of other languages that created their alphabets on the basis of Latin alphabet and how they graphically represented the sounds that did not exist in the Latin language. Klein's purpose was to create a standard grammar of the Lithuanian language for theologians, translators of the Bible, Lithuanian language teachers and students, therefore, first of all, he wanted to describe the spelling in a precise manner and suggest the ways to standardize it. The Lithuanian alphabet (22 letters), presented in Klein's grammars for the first time with diacritical marks, allographs (37 letters in total), is considered as formal consolidation of orthographic norm. Part of the letters are taken from Polish and Czech alphabets and adapted to Lithuanian writings. Part of the letters is introduced on the basis of the example of Daukša's and Sirvydas' orthography. Klein systemised the signs to mark vowels [į] (letter i with ogonek) and [ų] (letter u with ogonek) according to the tradition of Lithuanian prints of Lithuania Major. Klein introduced the following innovations in his alphabet: letter <ė>, the distribution of letters and according to their phonetic attribution and the writing of the letter . On the basis of the example seen in Latin, Polish and German alphabets, Klein used the letter only to signify a vowel, and proposed the letter to signify the semivowel [v]. Although Klein did not include the letter into the alphabet, he described the use of the "i-consonans" very clearly.Klein described the letters and the sounds that signify them in great detail. Klein rejected the letters , and as unnecessary in writing and foreign to the phonological system of the Lithuanian language, even though he did include them into the alphabet by putting them in brackets. Letter did not make it into Klein's alphabet at all.