Semantizacija dvikalbėje leksikografijoje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Semantizacija dvikalbėje leksikografijoje
In the Book:
Subject Category:
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje svarstomos dvi problemos: pirmoji priklauso dvikalbės leksikografijos sričiai, antroji – terminologijos. Leksikografai dažnai laužo galvas, kokiomis priemonėmis perteikti pirmosios kalbos žodžių reikšmes, kad vartotojai kaip galima mažesnėm laiko ir pastangų sąnaudomis susirastų tinkamą informaciją. Jei abiejų kalbų žodžių semantinė sandara sutampa, pakanka pateikti tinkamą antrosios kalbos atitikmenį. Tačiau vien antrosios kalbos ekvivalentų toli gražu neužtenka, kai dviejų kalbų daugiareikšmių žodžių reikšmių apimtys ir struktūra gerokai skiriasi. Todėl dvikalbių žodynų rengėjai griebiasi specialaus leksikografijos metodo – semantizacijos. Semantizacija – tam tikra žodyno straipsnio teksto dalis, kurioje pateikiami papildomi duomenys, paaiškinantys dviejų kalbų žodžių ekvivalentiškumo sąlygas. Papildomi reikšmių paaiškinimai turi būti trumpi, bet pakankami, kad žodyno vartotojai nesunkiai galėtų identifikuoti reikšmę. Tai ne tas aiškinimas, kuris teikiamas aiškinamuosiuose žodynuose, o tarsi tik užuominos apie vienos ar kitos reikšmės esmę. Kadangi paaiškinimai pateikiami tam tikra sutartine forma, juos galima laikyti metakalbine informacija. Straipsnyje aptariami įvairūs dvikalbiuose žodynuose taikomi semantizacijos būdai: perifrazės, sinonimai, įvairios stilistinės ar vartosenos nuorodos ir kt. Terminologijos problema – ar geras pats terminas semantizacija – straipsnyje tik iškeliama kaip diskusinė, nes lietuvių leksikografijos terminai nėra iki galo sutvarkyti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Semantinė struktūra; Atitikmuo; Semantizacijos būdai; Reikšmę tikslinanti pažyma; Semantic structure; Equivalent; Differentiation of equivalents; Meaning differentiator.

ENThis article deals with two problems: one of them belongs to the field of bilingual lexicography while the second is a part of terminology. The lexicographers often find it troublesome to decide which means to use to convey the meanings of the words in the first language so that the users were able to find the necessary information with minimum time and effort expenses. If the semantic structure of both words coincides, providing the proper equivalent in the second language is sufficient. However, the second-language equivalents are by far insufficient when the scope and structure of the meanings of the polysemous words differ significantly. Therefore, the compilers of bilingual dictionaries turn to a specific lexicographical method – semantization. Semantization is a part of a dictionary entry, which contains the additional data on the conditions for the equivalence of the words in the two languages. The explanations of additional meanings are to be brief, however, sufficient for the dictionary users to identify the meaning easily. This is not the explanation that is provided in explanatory dictionaries but the clues on the essence of one meaning or another. As the explanations are presented in a set form, they can be considered to be metalinguistic information. The article discusses various ways of semantization applied in bilingual dictionaries: paraphrases, synonyms, various stylistic or usage indicators etc. The terminological issue – the appropriateness of the term semantization – is presented debatable as the Lithuanian terms of lexicography are not fully arranged.

ISBN:
9789955181712
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/5027
Updated:
2013-04-28 16:10:47
Metrics:
Views: 67
Export: