LTStraipsnyje analizuojami teologinių ir stilistinių Kleino giesmių redagavimo pavyzdžiai: apžvelgiamos idėjinės giesmių keitimo prielaidos Kristijono Gotlybo Milkaus darbuose. Dviejose analizuojamose Milkaus knygose publikuojamų giesmių redakcijos yra skirtingos; tai leidžia kalbėti apie tam tikrą XVIII a. tradicijoje vykusią giesmės sampratos dinamiką. Milkaus verstame vadovėlyje „Kūdikių prietelius“ 1795 m. publikuotas 25 giesmių giesmynėlis (su 4 Danieliaus Kleino verstomis giesmėmis) ir 1806 m. išspausdintas Milkaus giesmynas (su 35 Kleino giesmėmis) yra vieninteliai Kleino giesmių racionalaus redagavimo pavyzdžiai. Kleino suformuota tradicija tapo modernumo siekiančių švietėjų atrama, sykiu ir vienu svarbiausių diskusijos objektų, formavusių švietėjams būtiną įtampos lauką. Nusistatydamas „Kūdikių prieteliuje“ publikuotų giesmių redagavimo principus, Milkus rėmėsi bendrosiomis Švietimo epochos tendencijomis ir visų pirma vokiškais modernizuotais giesmynais. Dėl to šiame vadovėlyje paskelbtų giesmių redagavimo principai gana radikalūs: keičiama giesmių struktūra, taisomi teologiniai ir stilistiniai netikslumai, vengiama šnekamosios kalbos ekspresijos, žemosios leksikos, metaforinės raiškos ir pan. 1806 metų giesmyne publikuotos giesmės redaguotos kur kas nuosaikiau. XIX a. pradžioje liturginėje praktikoje po truputį buvo grįžtama prie autentiškų giesmių. Milkaus pasirinktas nuosaikus redagavimo variantas buvo sąlygotas dar gana gajos švietėjiško giesmių modernizavimo tradicijos, kita vertus, dėl romantinių idėjų poveikio vis labiau įsigalinčio autentiškų giesmių poreikio.
ENThe article analyses examples of theological and stylistic editing of Klein's hymns: it also provides an overview of the hypothetical reasons for changing the hymns as given in the literary works of Kristijonas Gotlybas Milkus. The two analysed books of Milkus provide different edited versions of said hymns; this allows to make an assumption about a certain dynamics of the concept of the song that existed in the tradition of the 18th century. The hymnbook of 25 songs (with 4 hymns translated by Daniel Klein) published in 1795, in the textbook translated by Milkus called "Kūdikių prietelius" ("Babies' friend") and Milkus' hymnbook published in 1806 (with 35 hymns of Klein) are the only examples of rational editing of Klein's hymns. The tradition formed by Klein became the backbone of educators striving for modernism, and, at the same time, one of the most important objects of the discussion, shaping the field of tension necessary for educators. Determining the principles of editing the songs published in "Kūdikių prietelius" ("Babies' friend"), Milkus relied on the general tendencies of the Enlightenment epoch and, in particular, of modernized German hymnbooks. Therefore, the principles of editing the hymns published in this book are rather radical: the structure of the hymns is changed, the theological and stylistic inaccuracies are corrected, the expression of the spoken language as well as unclear, metaphorical expressions are avoided, etc. The hymns published in the hymnbook of 1806 song are edited much more subtly. The liturgical practice started returning to authentic hymns at the beginning of the 19th century. The modest version of editing, chosen by Milkus, was caused by a fairly new tradition of modernizing the educational hymns and an ever-increasing need for authentic hymns that came into force due to the influence of romantic ideas.