LTXX a. pradžioje, kai etninis nacionalizmas ėmė vis stipriau skverbtis į politinį diskursą, daugiakultūriuose Vidurio Europos arealuose nauja kultūra neišvengiamai susidūrė su senąja politine tradicija. Vilnius ir Triestas buvo daugiakultūriai Vidurio Europos miestai, jie labai skyrėsi savo politinio, socialinio bei ekonominio vystymosi kontekstu. Tačiau abu miestai buvo kalbos / kultūros „salos“, apsuptos neapibrėžtą tautinę tapatybę turinčių kitakalbių apgyventų kaimų. Maža to, dar XX a. pradžioje abiejuose miestuose dalis inteligentijos tebepuoselėjo seną pilietinę tradiciją, susijusią su elito istorine politine patirtimi. Gimę vietinio elito šeimose, T. Vrublevskis ir G. Martinuzzis greitai tapo įžymiais pažangiosios inteligentijos nariais. Įsitikinę, kad mišri regiono kalbinė ir tautinė sudėtis vargu ar padėtų vienareikšmiškai spręsti tautinius ginčus, T. Vrublevskis ir G. Martinuzzis siūlė buvusios LDK arealui ir Habsburgų imperijai taikyti asmeninį tautos apsisprendimo principą. Griežtai atskyrę kultūrinę tautą nuo politinės tautos, jie išplėtojo naują pilietiškumo modelį, suteikiantį neteritorinio tautinio apsisprendimo asmeninę laisvę ir bendrą pilietybę visiems teritorijos gyventojams. Tokio pilietinio modelio pagrindu T. Vrublevskis ir G. Martinuzzis siekė suderinti socialines, kultūrines ir ekonomines teises vietinei visuomenei išgyvenant greitas ir radikalias permainas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asmeninis tautinio apsisprendimo principas; Giuseppina Martinuzzi; Kalba ir tautiškumas; Multikultūrinė visuomenė; Multikultūriškumas; Pilietiškumo koncepcijos; Tadas Vrublevskis; Triestas; Triestas ir periferija; Vilnius; Vilnius ir periferija; Conceptions of citizenship; Giussepina Martinuzzi; Language and nationality; Multicultural society; Multiculturalism; Private national self-determination principle; Tadeusz Wroblewski; Trieste; Trieste and periphery; Vilnius; Vilnius and periphery.