Lietuvių kalba, gimtoji ir valstybinė, vidurinėje mokykloje: situacijos analizė

LTŠiuo metu planuojama įdiegti vienodo turinio lietuvių gimtosios kalbos egzaminus. Kyla klausimas, ar toks vienodo turinio egzaminas yra įmanomas, ar galima vienodais matais matuoti gimtosios (toliau – L1) ir negimtosios (L2) lietuvių kalbos vartotojus. Abejojama ar įmanoma parengti tokiam pačiam egzaminui mokinius, dirbančius pagal skirtingas programas ir siekiančius nevienodų išsilavinimo standartų. Keliama hipotezė, kad dabartinė lietuvių kalbos ugdymo situacija nesudaro palankių prielaidų vienodinti egzamino turinį ir reikalavimus. Remiantis užsienio mokslininkų, tyrinėjančių gimtosios ir negimtosios kalbų klausimus, darbais aptariama L1 ir L2 vartotojų charakteristikos, ieškoma teorinio atsakymo, ar vienodas egzaminas iš principo įmanomas, analizuojama esama lietuvių kalbos situacija mokykloje, įvertinama, kiek skiriasi bendrosios programos bei išsilavinimo standartai ir ar tie skirtumai reikšmingi kalbinės kompetencijos formavimui. Daromos išvados: 1) teoriškai L1 ir L2 vartotojai savo kalbine kompetencija gali suartėti, bet jų gimtosios ir negimtosios kalbos mokėjimo kokybė negali suvienodėti ir būti matuojama pagal tuos pačius kriterijus. 2) pasitvirtino hipotezė, kad dabartinė lietuvių kalbos (gimtosios ir valstybinės) ugdymo situacija nesudaro palankių prielaidų vienodinti egzamino turinį ir reikalavimus: skiriasi ir ugdymo programos, ir siekiami standartai, ir nevienodas ugdymo turiniui skirtas mokymo laikas. Tad manyta, kad šiuo metu galiojantys švietimo dokumentai neleidžia automatiškai suvienodinti gimtosios ir valstybinės lietuvių kalbos brandos egzaminų. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių kalba kaip gimtoji; Lietuvių kalba kaip valstybinė; Gimtoji kalba; Lietuvių kalba kaip svetimoji; Kompetentingas kalbos vartotojas; Mokymo planas; Išsilavinimo standartai; Lithuanian as a mother tongue; Lithuanian as a state language; Native speaker; Non-native user of Lithuanian; Competent language user; Curriculum; Educational standards.

ENThere are currently plans to introduce uniform examinations in the subject of Lithuanian language. The question arises whether such a uniform exam is feasible, and whether a single yardstick can be used to evaluate native speakers of the Lithuanian language (henceforth – L1) and non-native speakers (L2). There are doubts as to whether it is feasible to prepare pupils for a uniform exam when they have been pursuing separate programs that aim at different levels of achievement. This article puts forward the hypothesis that the present situation of teaching the Lithuanian language as a school subject is not amenable to uniform examination requirements. The article looks at foreign research on the subject of teaching languages to native speakers and non-native speakers and discusses the characteristics of local L1 and L2 speakers; it seeks a theoretical answer as to whether a uniform exam is possible in principle; it analyses the current situation of the Lithuanian language in local schools, assessing the extent to which general programs and educational standards differ and whether these differences are significant in terms of formation of linguistic competence. The conclusions drawn are: 1) In theory, the gap in linguistic competence between L1 and L2 speakers could be narrowed, but the quality of their knowledge of their native and non-native languages cannot be evened out and cannot be assessed using the same criteria. 2) The hypothesis was confirmed that the present situation of teaching the Lithuanian language as a school subject (as a native language to L1 speakers and as the official language to L2 speakers) is not amenable to uniform examination requirements: there is too much difference in teaching programs and educational standards aimed at; the time allocated for the subject also differs.

• Edukologija / Education
• Kalbotyra / Linguistics