Lietuvos istorija. T. 7, d. 1, Trumpasis XVIII amžius (1733-1795 m.)

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos istorija. T. 7, d. 1, Trumpasis XVIII amžius (1733-1795 m.)
Alternative Title:
History of Lithuania. Vol. 7, p. 1
Authors:
Kiaupa, Zigmantas
Publication Data:
Vilnius : Baltų lankų leidyba, 2012.
Pages:
484 p
Notes:
Bibliografija ir rodyklės.
Contents:
Pratarmė — Įvadas — Europos kontekstas — XVIII a. Europos veidas — Respublika ir jos kaimynai — Lietuvos ir kitų Europos kraštų pažinties keliai — Respublikos kontekstas — Abiejų Tautų Respublikos vardo prasmė — Esminiai XVIII a. Respublikos valstybės tvarkos ir visuomenių bruožai, Lietuvos vieta unijoje — Lietuvos valstybės reikalų Respublikoje, bajorų laisvių ir teisių sargyba — Kraštas ir jo pažinimas — Valstybės erdvė ir sienos — Valstybės erdvės pažinimas – geografinis aprašymas ir kartografavimas — Sausumos ir vandens keliai — Paštas kaip valstybės erdvės įvaldymo priemonė — Jūrų uosto ir susisiekimo su juo problema, kaimynų uostai ir jų reikšmė — Krašto valdymo ir savivaldos teritorijos administracinis pagrindas — Vaivadijos ir pavietai — Katalikų bažnyčios parapijų administracinės paskirtys — Nauji krašto teritorijos administraciniai padalijimai — Savavaldžiai miestai — Sostinė — Kaimo erdvės kraštovaizdis — Gamta ir žmogaus veikla — Dvarai — Kaimai — Bažnyčios ir karčemos kaimo erdvėje — XVIII a. Lietuvos valstybės kaimo erdvė skaičiais — Miestai ir miesteliai Lietuvos kraštovaizdyje — Miestietiškų gyvenviečių įvairovė — Miestų ir miestelių skaičius ir tinklas — Miestietiškų gyvenviečių būklei įtakos turėję veiksniai — Miestų ir miestelių erdvės tvarkymas — Miestų urbanistinės kokybės peržvalga — Kultūrinio kraštovaizdžio margumynas: nuo plikbajorio sodybos iki didikų quasi valstybių — Žemės valdos kaip valstybės erdvės dėmenys ir jų įvairovė — Žemės valdų grupių peržvalga — Miestų apygardos kaip valstybės erdvės dėmenys — Žmonės: skaičiai — Gyventojų apskaitos problemos — Gyventojų judėjimas — Regionų demografinės ypatybės — Žmonės: kalbos, tautos ir etnokonfesinės bendrijos — Viešosios erdvės kalbos —Lietuvių kalba viešajame gyvenime — Lietuvių kalbos teritorinė ir socialinė erdvė — Lietuvių tauta — Rusėnų ar baltarusių kalba. Baltarusiai — Krikščionys atsikėlėliai: lenkai, vokiečiai, rusai — Žydai — Nekrikščionių etnokonfesinės bendrijos: totoriai, karaimai, čigonai — Tikintieji ir bažnyčios — Katalikų bažnyčia: vyskupijos, parapijos ir tikintieji — Katalikų bažnyčios dvasininkija — Rytų krikščionybės Bažnyčios ir tikintieji — Evangelikai reformatai ir evangelikai liuteronai — Tikybų erdvinė, etninė ir socialinė sklaida — Mažoji Lietuva — Kraštas ir žmonės — Kraštas ir žmonės XVIII a. pradžioje — Didysis maras ir Mažosios Lietuvos kolonizavimas — Laukininkai, arba būrai — Lietuvininkai Prūsijos kariuomenėje — Miestai — Lietuvybės raiškos pavidalai — Lietuvininkai, valstybė ir lietuvių kalba — Bažnyčia ir mokykla lietuvininkų gyvenime — Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos darbuotojai ir jų darbai — Mažoji Lietuva Europos aplinkoje — Dėmesys Mažosios Lietuvos praeičiai, lietuvininkams ir jų kalbai — Lietuvos valstybės ir Mažosios Lietuvos ryšiai — Lentelių sąrašas — Iliustracijų ir žemėlapių sąrašas — Šaltiniai ir literatūra — Asmenvardžių rodyklė — Vietovardžių rodyklė.
Subject Category:
LT
1569-1795. Lietuva ATR laikotarpiu; Austrija (Austria); Lietuva (Lithuania); Rusija (Russia).
Reviews:
Recenzija leidinyje Istorija. 2018, Nr. 111, p. 129-133
Summary / Abstract:

LTSeptinto Lietuvos istorijos tomo pirmoje dalyje pristatomas trumpasis Lietuvos istorijos XVIII amžius, jo samprata ir chronologiniai rėmai (1733–1795 m.). Šis amžius nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad valdant Augustui III Respublikoje prasidėjo visuomenės modernėjimas, o valdant Stanislovui Augustui jis įgavo pagreitį ir išsiliejo valstybės ir visuomeninių santykių pertvarkos veiksmais. Tokia Lietuvos istorijos XVIII a. samprata yra naujovė. Knygoje Lietuva suvokiama kaip Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, bet kartu matomi ir parodomi valstybės lietuviškųjų etninių žemių savitumai. Svarbu pabrėžti, kad į Lietuvos sampratą įtraukiama ir Mažoji Lietuva. Knygoje pateiktas kompleksinis jos vaizdas XVIII amžiuje. Jos gyventojai lietuvininkai suprantami kaip lietuvių tautos dalis, gyvenanti kitomis politinėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis sąlygomis. Knygoje pateikiamas europinis Lietuvos istorijos kontekstas, apibūdinami Respublikos santykiai su kaimyninėmis valstybėmis Rusija, Prūsija ir Austrija, daug dėmesio skiriama Lietuvos vietai Respublikoje parodyti, aptariamos priemonės, kuriomis Lietuvos politinės jėgos saugojo savo valstybingumą. Respublika pristatoma kaip dviejų valstybių, Lenkijos ir Lietuvos, konfederacija. Knygoje detaliai aprašomi XVIII a. atnešti kokybiniai ir kiekybiniai Lietuvos valstybės kultūrinio kraštovaizdžio pokyčiai, žmonių veiklos poveikis gamtinei aplinkai. Aptariami XVIII a. demografiniai procesai, pirmą kartą į mokslinę apyvartą kompleksiškai įvedama XVIII a. antrosios pusės statistinė medžiaga apie gyventojų skaičių, jų tankumą, pasiskirstymą kaimo ir miesto erdvėje. Apžvelgiama etninė ir konfesinė Lietuvos valstybės gyventojų struktūra, krikščioniškųjų bažnyčių organizacija, erdvinė, etninė ir socialinė tikybų sklaida. [Anotacija knygoje]

ISBN:
9789955236481 (7 tomas, 1 dalis); 9955584912 (bendras)
Subject:
Istorija / History
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/50216
Updated:
2022-02-10 23:13:07
Metrics:
Views: 70
Export:
Download