The Councilor and the baker's wife: Ruthenians and their language in seventeenth-century Vilnius

LTStraipsnyje apžvelgiama XVII a. II pusės sociokultūrinė ir sociolingvistinė Vilniaus aplinka. Remiantis archyviniais šaltiniais siekiama atskleisti Vilniaus sociolingvistinę aplinką, sociokultūrinį rusėnų kalbos vartosenos kontekstą. Tyrimas paremtas XVII a. II pusės archyvine medžiaga, kurioje užfiksuota po pertraukos į Vilnių grįžusio miesto tarybos nario Samuelio Filipowicziaus Subačiaus gatvėje turėto namo tvarkymo reikalai. S. Filipowiczių išvykti privertė 1655 metų Vilniaus okupacijos faktas. Grįžęs į Vilnių 1663 metais savo namuose rado neteisėtai apsigyvenusias moteris ir pateikė ieškinį Suolininkų teismui, apkaltindamas jas raganavimu. Po šių įvykių unitų tikėjimą išpažinęs S. Filipowiczius susirgo ir mirė. Ieškinys surašytas lenkų ir rusėnų kalbomis, tačiau naudojama ne kirilika, o lotyniška ortografija. Kaltinime sąmoningai pabrėžiamas lingvistinis ir tautinis nusikaltimo sudėties motyvas, kurį galima vertinti kaip stereotipą, nukreiptą prieš rusėnus, rusėniškai kalbančius ir ortodoksų tikėjimą išpažinusius asmenis. Straipsnyje aptariama Vilniuje gyvenusių rusėnų konfesinė ir lingvistinė tapatybė, miesto sociokultūrinis kraštovaizdis, Subačiaus gatvės sociotopografija, keliamas kalbos, tautybės ir konfesijos tarpusavio sąveikos klausimas bei šio kontakto įtaka socialinei XVII a. II pusės vilniečių gyvensenai, taip pat analizuojama, ar rusėnų kalbos vartojimas XVII a. II pusės Vilniuje reiškė socialinę perskyrą. XVII a. II pusės Vilniuje egzistavo tam tikros socialinės įtampos, kurias galimai kėlė to meto visuomenės multikultūriškumas.Reikšminiai žodžiai: Identitetas; Kaimyninės šalys; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Rusėnų kalba; Socialiniai santykiai; Unitai; Vilnius; 17 amžius; Grand Duchy of Lithuania, Vilnius, , society; Identity; Ruthenian language; Neighbours; Social relations; 17th century; Uniates; Vilnius.

ENThe article reviews the socio-cultural and sociolinguistic environment of Vilnius in the second half of the 17th century. The aim of the article, based on the archival sources, is to reveal the sociolinguistic environment of Vilnius and the sociocultural context of the usage of Ruthenian language. The research is based on the archival material of the second half of the 17th century, which reveals the handling of the issues regarding a house in Subocz (Subačiaus) Street that belonged to the a city council member, Samuel Filipowicz, who returned to Vilnius after a break. Filipowicz was forced to leave because of the fact that Vilnius was occupied in 1655. After returning to Vilnius in 1663, he found women illegally living in his house. He sued them, accusing them of witchcraft. After these events, Filipowicz, who was a Ukrainian Greek Catholic, fell ill and died. The lawsuit is written in Polish and Ruthenian languages, but only Latin orthography is used, and not the Cyrillic script. The accusation deliberately emphasizes the linguistic and national motif of the composition of the crime, which can be regarded as a stereotype directed against Ruthenians or Ukrainian Greek Catholics who speak Ruthenian language. The article discusses the confessional and linguistic identity of Ruthenians that lived in Vilnius, the socio-cultural landscape of the city, the sociotopography of the Subocz (Subačiaus) Street, the interaction between the language, nationality and confession, and the influence that this contact has on social lifestyles of the inhabitants of Vilnius in the second half of the 17th century. It also analyses whether the use of Ruthenian language in the second half of the 17th century meant a social division. Certain social tensions existed in Vilnius of the second half of the 17th century, which were probably caused by the multiculturalism of the society of that time.