The key problems of late migrations period in the Balt Lands

LTStraipsnyje aptariama baltų žemių problematika vėlyvuoju Tautų kraustymosi periodu. Inicijuojama diskusija, kas buvo baltų žemės, kas čia gyveno ir kaip baltų žemės keitėsi Tautų kraustymosi periodu. Dėmesys sutelkiamas į baltų apgyvendintas teritorijas nuo Vyslos žemupio vakaruose iki Dauguvos baseino rytuose Tautų kraustymosi periodu. Apžvelgiama Tautų kraustymosi laikotarpio chronologija, komentuojamos archeologų įžvalgos. Baltų žemės skyrėsi nuo kaimyninių teritorijų, tačiau kultūriniu požiūriu nebuvo vientisos. Vidinę baltų žemių diferenciaciją pagrindžia skirtingi laidojimo papročių, drabužių ir ginkluotės aspektai. Keliama Tautų kraustymosi laikotarpio archeologinių grupių ir iš istorinių šaltinių žinomų genčių identifikacijos problema. Estai, galindai, sūduviai, kuršiai, skalviai, žiemgaliai, latgaliai ir daugelis kitų yra siejami su baltų žemes apgyvendinusiais žmonėmis D, E ir F fazėse. Aptariamos išorės įtakos, kurias patyrė baltų žemės. Baltų priešistorė ir istorija reikalauja ilgalaikių tyrimų perspektyvos. Neįmanoma studijuoti baltų kultūrinės raidos, neįvertinant Tautų kraustymosi periodizacinės sekos, ar net šias studijas pradėti Romėniškuoju periodu ir baigti Vikingų epocha. Baltų žemėms būdinga procesų sinchronizacija, lyginant su Skandinavija ir Europa. Kita vertus, negalėtume tirti bendrai visos Europos istorijos tam tinkamu būdu, kuris leistų mums užčiuopti visus sudėtingus tarpregioninių ir kitų tolimų ar artimų sąryšių aspektus. Taip pat būtų neįmanoma suvokti besikeičiančio pasaulio laiko ir kitų reiškinių.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Baltai; Baltijos regionas; Chronologija, baltai; Geležies amžius; Germanų tautos; Istoriniai šaltiniai; Migracija; Olštyno grupė; Sinchronizacija; Tautų kraustymosi laikotarpis; Vikingų laikotarpis; Archaeology; Baltic region; Balts; Chronology; Germanic peoples; Historical sources; Iron age; Migration; Migration Period; Olsztyn Group; Synchronisation; Viking Age.

ENThe article deals with the problems of the Baltic lands in the Migration Period. The discussion is initiated about what was the Baltic lands, who lived here and how the Baltic lands changed during the Migration Period. The focus is on the territories inhabited by Balts during the Migration Period from the west of the Vistula downstream to east of the Daugava basin. An overview of the chronology of the Migration Period, commentary on the insights of archaeologists are provided. The Baltic lands differed from neighbouring territories, but were not culturally homogeneous. The internal differentiation of the Baltic lands is based on different aspects of funerary customs, clothing and armaments. The problems regarding archaeological groups of the Migration Period and tribes known from historical sources are raised. Estonians, Galindians, Sudovians, Curonians, Skalvians, Semigallians, Latgalians and many others are associated with people that inhabited the Baltic lands in phases D, E and F. External influences that affected the Baltic lands are discussed. The prehistory and history of Balts require the perspective of a long-term research. It is impossible to study the cultural development of the Balts without considering the periodization sequence of the Migration Period, or even start these studies with the Roman period and end with the Viking Age. The Baltic lands are characterized by synchronization of processes compared to Scandinavia and Europe. However, we would not be able to study the whole history of the whole of Europe in an applicable way that would allow us to comprehend all the complex aspects of interregional and other distant (or close) interconnections. It would also be impossible to grasp the time and other phenomena of the changing world.