From social expression to institutionalized religion : making an attempt of Central Lithuania

LTStraipsnyje aptariama priešistorinės visuomenės socialinės organizacijos problema. Tyrimo tikslas – apibrėžti priešistorinei visuomenei būdingas socialinės organizacijos idėjas ir susieti tai su įtvirtintos religijos faktoriumi bei visa tai charakterizuoti Vidurio Lietuvos pavyzdžiu. Keltinas klausimas, kokie materialinės kultūros elementai, socialinės struktūros, ritualai atspindi pereinamojo laikotarpio iš Tautų kraustymosi periodo į Vikingų amžių fazę ir kaip apibrėžti socialinį bei etninį identitetą. Kapai yra pagrindinis priešistorinių visuomenių tyrimo šaltinis. Straipsnyje apibrėžiama socialinių įpročių sąvoka, pastebima, kad laidojimo apeigų įvairovė yra svarbus tam tikros žmonių grupės mentalinio požiūrio bruožas, padedantis ieškoti etniniu požiūriu interpretuojamų ritualų ar institucionalizuotos religijos. Tautų kraustymosi laikotarpiu būdingi kapai nėra vien tik etniškumo elementas, bet ir socialinio identiteto pavyzdys. Papročių suvienodinimas tapo naują visuomenę kuriančiu instrumentu ir naują etniškumą formuojančia atmintimi. Vidurio Lietuvai būdingi suvienodinti laidosenos papročiai ir išraiškingi žirgų laidojimo ritualai reiškė tam tikrą kultūrinį bendrumą. Nusistovėję laidojimo ritualai liudija socialinės struktūros stabilumą. Kartu tai reiškia ir institucionalizuotos religijos įtvirtinimą, kuri konsolidavo grupę ir kūrė naujus ritualus. Visiems grupės nariams būdingas identiškas simbolių suvokimas įtvirtino naują kultūrą, o ritualizuotas elgesys būtent ir yra svarbus kriterijus, išskiriantis etninę grupę.Reikšminiai žodžiai: Archeologiniai paminklai; Etninis identitetas; Gentis; Kariauna; Kraštovaizdis, Chronologija; Kultas; Laidojimo ritualai; Pastovus paminklų tinklas; Priešistorinė visuomenė; Religija; Socialinis identitetas; Tautų kraustymosi laikotarpis; Vidurio Lietuva; Vikingų laikotarpis; Visuomenė; Archaeological sites; Burial rituals; Central Lithuania; Chronology; Cult; Ethnic identity; Landscape; Migration Period; Prehistoric society; Regular sites network; Religion; Retinue; Social identity; Society; Tribe; Viking Age.

ENThe article deals with a social organisation's problem of prehistoric society. The aim of the study is to define the ideas of the social organisation typical for the prehistoric society, associate it with an established religion factor and characterise it all by the Central Lithuania's example. A question is raised, what elements of material culture, social structure and rituals reflect the phase of the transitional period from the Migration Period to the Viking Age and how to define the social and ethnic identities. Graves are the main sources for the research of the prehistoric societies. The article defines the concept of social habits, it is noted that the funeral ceremony diversity is an important feature of a mental attitude of a certain group of people, which helps to search for interpreted rituals in ethnical viewpoint or for institutionalised religion. Graves, typical during the Migration Period, are not only the element of ethnicity, but also an example of a social identity. The harmonisation of customs became a new instrument for creating a new society and a memory that forms new ethnicity. The harmonised funeral customs typical for Central Lithuania and expressive burial rituals of horses meant a particular cultural community. The established funeral rituals proclaim the stability of the social structure. This also means the establishment of an institutionalised religion that consolidated the group and created new rituals. An identical perception of symbols typical for the all members of the group has established a new culture and the ritualised behaviour is exactly the important criterion that distinguishes an ethnic group.