Kooperuoto mokymo(si) dimensijos ir jų integralumas

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kooperuoto mokymo(si) dimensijos ir jų integralumas
In the Journal:
Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos [Vocational training: research and realities]. 2012, Nr. 22, p. 104-113
Summary / Abstract:

LTTyrimo problema. Tradicine ugdymo paradigma paremtas profesinis mokymas suteikia galimybes pasirengti profesijai, tačiau asmuo, įgijęs konkrečius profesinius įgūdžius dažniausiai yra pasirengęs tik individualiai veiklai ir neturi įgūdžių, kurie jam padėtų tobulėti mokantis iš kitų, ir bendradarbiaujant su kitais Šioje vietoje atsiskleidžia prieštaravimas tarp tradicinio profesinio mokymo tradicijos ir kooperuoto mokymo/si. Kooperuoto mokymo/si integravimas į profesinio mokymo didaktiką sudaro sąlygas mokiniams dirbti ir mokytis realiose darbo vietose – kartu su meistrais ar praktikų vadovais, bei ugdytis asmenines savybes, naudingas kaip specialistui. Tyrimo klausimai. Kokie organizaciniai, mokymo/si proceso ir individualus faktoriai daro įtaką profesinės mokyklos mokinių kooperuotam mokymuisi? Kokie konkretūs faktoriai susiję mokinių ir mokytoju vaidmenimis profesinėje mokykloje? Tyrimo objektas. Kooperuotas mokymas/is profesiniame mokyme/si. Tyrimo tikslas. Nustatyti ir aprašyti profesinių mokyklų mokinių patirtas kooperuoto mokymo/si galimybes ir trukdžius. Tyrimo metodai. Mokslo šaltinių analizė; pusiau struktūruotas interviu; interpretuojamoji fenomenologija. Rezultatai. Fenomenologinio tyrimo metu analizuojant gautus duomenis išryškėjo trys dimensijos – mokymasis profesinėje mokykloje, praktinio mokymosi patirtys, ir praktinio darbo nauda. Išvados. Kooperuotas mokymas/is profesiniame mokyme/si atsiskleidžia per keturias dimensijas – edukologinę, filosofinę, psichologinę ir vadybinę. Kooperuoto mokymo/si įgyvendinimą apibrėžia mokymosi formų, ir jo įgyvendinimo procedūrų didaktinės charakteristikos.Faktoriai darantys įtaką mokinių kooperuotam mokymuisi: organizaciniai - praktinio mokymosi, socialinių akcijų, projektų ir bendruomeninių renginių organizavimas; mokymo/si proceso – mokymasis bendradarbiaujant, individualus mokymasis, grupinis darbas; individualūs – individualus indėlis į bendrą darbą, profesinė identifikacija per profesinę patirtį. Šių faktorių sąsajos su mokytojo ir mokinio vaidmenimis atsikleidžia per jų tradicinių vaidmenų kaitą: mokytojo – į kooperuoto mokymosi skatintojo, mokinio – iš pasyvaus žinių priėmėjo, į aktyvų žinių kūrėją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kooperuotas mokymas/is; Profesinis mokymas; Patirtinis mokymasis; Profesinio mokymo įstaiga; Mokinys; Co-operative learning; Training; Experiential learning; Vocational training institution; Student.

ISSN:
1392-6241; 2029-8447
Related Publications:
Socialinė partnerystė profesinio rengimo procese: refleksijos analizė / Jonas Ruškus, Liongina Juozaitienė, Sandra Tiškutė. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2005, Nr. 9, p. 72-81.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/50148
Updated:
2018-12-17 13:30:07
Metrics:
Views: 30    Downloads: 11
Export: