XVII-XVIII a. Silva rerum pavyzdžiai Lietuvoje : tyrimų problemos egodokumentikos kontekste

LTSilva rerum – tai rankraštinės asmeninės užrašų knygos, kuriose užrašoma įvairaus pobūdžio informacija; dažnai knygos buvo perduodamos iš kartos į kartą toliau pildyti ar saugoti. Lietuvoje silva rerum tematika menkai tyrinėta, todėl straipsnio tikslas – pristatyti XVII-XVIII a. silva rerum tipo dokumentus, aptariant formos ir turinio ypatybes, ir išanalizuoti jų padėtį egodokumentų kontekste. Daugiausia remiamasi Vilniaus universiteto bei Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraštynų dokumentais. Tyrimas parodė, jog silva rerum dokumentus dažniausiai rašydavo bajorai ir dvasininkai: išsiaiškinus luomą, galima įžvelgti koreliacijas tarp dažniausiai pasitaikančių temų – pasaulietinio tipo užrašų, retorikos, istorijos, teisinės medžiagos, dvasinių užrašų – ir rašančio asmens socialinio statuso. Nors dažnai silva rerum neturi tiesioginės egodokumento kaip raštijos pirmuoju asmeniu ekvivalento, tačiau gana akivaizdžiai atstovauja individo „aš“ raiškai rašto kultūroje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Egodokumentai; Egodokumentas; Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka (LMA Vrublevskių biblioteka; LMAVB; Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences); Silva rerum; Silva rerum dokumentinis paveldas; Vilniaus universiteto biblioteka; Egodocument; Egodocuments (personal writings); Silva rerum; Silva rerum (forest of things) heritage; The Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences; Vilnius University Library.

ENSilva rerum (forest of things) – are personal handwritten note-books, in which various types of information were recorded; often books were passed down from generation to generation for further filling or storage. The concept of Silva rerum has not been extensively studied in Lithuania, so the purpose of the present article is to present silva rerum type documents of 17-18th centuries in Lithuania discussing the form and content characteristics, and to analyze their placement in an egodocumentic context. The analysis is mostly based on documents stored in Vilnius University and in the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences. The study revealed that silva rerum type documents were mostly written by the nobility and clergy: writer‘s belonging to a particular class foregrounds a correlation between the most common themes and writers person’s social status, e.g. the secular type notes, rhetoric, history and legal material occur in documents by nobility, whereas spiritual expressions, quotes from Scriptures and other religious literature and official documents concerning church pertain to note-books of clergy. Although often silva rerum have no explicit expressions that belong to first person writing (egodocuments), they quite obviously represent an individual’s self-expression pattern in the analyzed culture. [From the publication]

• „In angulo cum libello“: asmeninės istorijos pėdsakai Lietuvos jėzuitų užrašų knygelėse / Irena Katilienė, Liudas Jovaiša. Senoji Lietuvos literatūra. 2019, 47, p. 196-221.
• XIX a. antrosios pusės asmeniniai tekstų rinkiniai ir jų istorinis kontekstas / Jurgita Ūsaitytė. Tautosakos darbai 2018, 55, p. 107-133.