Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą iššūkiai naujajai politikai

LTPranešimo pavadinimas, akcentuojantis iššūkius naujajai politikai yra kiek paradoksalus, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos užsienio politikos prioritetai, tarp jų ir narystė Europos Sąjungoje (ES), yra geriausi politikos tęstinumo pavyzdžiai. Visgi auganti integracijos ir derybų sparta, aiškėjanti ES plėtros perspektyva bei didėjantis integracijos poveikis Lietuvos ekonomikai ir visuomenei kelia naujų iššūkių. Tam, kad galima būtų prasmingai analizuoti integracijos politiką ir išskirti svarbiausius iššūkius bei jų priežastis, reikia turėti sisteminį vaizdą apie politikos procesą, pagrindinius veikėjus ir jų motyvus. Kitaip sakant, būtinas bent grubus integracijos politikos proceso modelis, kuris šiame straipsnyje ir aptariamas, akcentuojant integracijos procese kylančias ir potencialias problemas be dilemas. Galima sakyti, jog pagrindinis iššūkis vyriausybei integracijos į ES srityje yra suderinti įvairius interesus ir racionaliai priimti sprendimus esant labai ribotiems ištekliams. Šis tikslas yra artimas neįmanomam, tačiau kaip ir bet kuris idealizuotas principas jis turėtų būti atskaitos taškas, kuriuo remiantis galima vertinti vidaus bei išorinių reikalavimų ribojamą vyriausybės integracijos politiką. Jei skirtingų derybinių pusių reikalavimų suderinti nepavyks, narystė ES dėl šalies vidaus grupių nepritarimo arba pačios ES sprendimu gali būti atidėta vėlesniam laikui. Kita vertus, suderinus šalies vidaus bei ES interesus kyla klausimas apie sutartų sąlygų ekonominį pagrįstumą. Interesų suderinimas nebūtinai reiškia racionaliausią pasirinkimą.Reikšminiai žodžiai: ES; Integracija; Ištekliai; Lietuva, ES integracija, naujoji politika; Naujoji politika; Parlamentas; EU; Integration; Lithuania, EU integration, new policy; New politics; Parlament; Resources.

ENThe name of the presentation, which emphases the challenges for the new policy, is somewhat paradoxical, if you have in mind that the priorities of Lithuania's foreign policy, among which is the partnership in the European Union (EU), are the best examples of policy's continuation. However, the rapidly increasing speed of integration and negotiations, developing perspective of the expansion of the EU and the increasing impact of integration on the economics and society of Lithuania poses new challenges. In order to purposefully analyse the integration policy and highlight the most important challenges and the reasons for them, you need to have a systemic view of the political process, key players and their motives. In other words, at least crude model of integration policy process is needed, which is discussed in this article by accentuating the arising and potential problems and dilemmas in the integration process. It could be said that the main challenge for the Government in the area of integration in to the EU is to harmonize various interests and rationally adopt decisions with very limited resources. This objective is near impossible, however, as any other idolized principle, it should be a starting point, based on which, you can evaluate the Government's integration policy, which is limited by internal and external demands. If it is not possible to harmonise the demands of different sides, the membership in the EU, due to the disfavour of internal country's groups or on the decision of the EU itself, may be postponed for a farther period. On the other hand, if the country's internal and EU interests will be harmonized, a question shall arise regarding the economic validity of the agreed upon conditions. Harmonization of interests does not necessarily mean the most rational decision.