Koalicinės politikos patirtis ir perspektyvos Lietuvoje

LTKoalicinėje politikoje tarsi įsikūnijusi pati demokratijos esmė – prieštaravimų derinimas, panašumų ieškojimas, kompromiso siekimas. Jos sėkmę lemia kompleksas priežasčių, tačiau priimant sprendimus pagrindiniu reikalavimu tampa politikos veikėjų sugebėjimas susikalbėti. Daugiau nei prieš pora dešimtmečių A. Lijpart’as suformulavo konsensualinės demokratijos kriterijus ir paskatino naujai pažvelgti į daugumos ir mažumos teisių santykį, mažumoms privalomą daugumos valią bei oponavimą a priori daugumos priimamiems sprendimams. Koalicinė politika – vienas konsensualinės demokratijos atpažinimo kriterijų, mažas jos fragmentas. Visavertė konsensualinė demokratija savo esme – tai universalus valdžios ir piliečių bendruomenės susikalbėjimas, kurį garantuoja konstitucinių bei institucinių taisyklių visuma. Taip pasiekiamas ne tarpinis, o galutinis demokratijos tikslas, kai politinius sprendimus formuluojant, juos svarstant, priimant ir įgyvendinant dalyvauja visi, išplečiamas valdymo subjektų ratas, o sprendimai tampa universalia valios išraiška. Tikėtina, jog 2000-iesiems Lietuvoje prigis „koalicinių metų“ titulas. Politinių jėgų kooperavimosi pastangos, savivaldybių tarybų bei Seimo rinkimų rezultatai kaip niekada anksčiau partijų koalicinės politikos bandymams suteikė didžiulį šansą. Straipsnyje aptariam Seimo ir kitų rinkimų rezultatai bei partinės sistemos dinamika Lietuvoje 1990–2000 m., vyriausybių tipologija, koalicinės politikos patirtis Lietuvoje bei jos perspektyvos, taip pat veiksniai, nuo kurių priklausys artimosios ateities perspektyvos.Reikšminiai žodžiai: Atstovaujamoji demokratija; Demokratija; Koalicija; Koalicijos; Koalicinė politika; Konsensualinė demokratija; Partijų koalicijos; Patirtis; Perspektyvos; Politinė partija; Politinės partijos; Rinkimai; Vyriausybė; Coalition; Coalitions; Consensual democracy; Democracy; Election; Elections; Experience; Government; Lithuania; Party coalitions; Political parties; Political party; Prospects; Representative democracy; The coalition policy.

ENThe essence of the democracy itself is as if incarnated in the coalition politics – coordination of disagreements, search for similarities and strive for compromise. A complement of reasons determine its success, however, when adopting decisions, the main requirement becomes the possibility of political players to talk with one another. More than a couple of decades ago, A. Lijpart formulated the criterion of consensual democracy and influenced a new look to the proportion of the rights of the majority and minority – the will of the majority, which is compulsory for the minority, and the opposing a priori against the decisions adopted by the majority. The coalition politics – one of the recognition criterions of consensual democracy, a small fragment of it. Fully-fledged consensual democracy in its essence is a universal communication between the authority and the community of citizens, which is guaranteed by the corpus of constitutional and institutional rules. This is how not interim, but final purpose of democracy is reached, when everyone participates in formulating, discussing, adopting and implementing political decisions, then the circle of governing subjects is expended and decisions become a universal expression of will. It is expectant that the year 2000 will be titled “the coalition year” in Lithuania. The endeavours of cooperation of political forces and the results of elections to municipalities' councils and Parliament gave a huge chance to the experimentations of forming the coalition politics of the parties. The article discusses the election results of the Parliament and other elections and the dynamic of the party system in Lithuania during 1990-2000, the typology of governments, the experience of coalition politics in Lithuania and its perspectives, as well as indicators, from which the near future perspectives will be dependent on.