Nuosavybės santykių modelis sovietiniame Lietuvos kaime : Stungių kaimo atvejis

LTDarbo tikslas – per privataus sektoriaus sampratą nustatyti nuosavybės santykių statusą sovietiniame Lietuvos kaime. Pagrindinis tyrimo uždavinys – išsiaiškinti, ar Lietuvos kaime vyko nuosavybės sampratos kategorijų ir jų paveikti bendruomenės struktūrų pokyčiai. Nuosavybės santykių atžvilgiu Lietuvos kaime privatus sektorius, kaip komercinės veiklos užuomazga, buvo eliminuojamas, nes neatitiko oficialiosios komunistinės ideologijos konstruojamo visuomenės modelio. Juridiškai kaimo gyventojas galėjo turėti privačią nuosavybę (ne komercinei veiklai). Realiai privatus sektorius, komerciniams tikslams gaminantis pridėtinį produktą, išliko kaip pusiau legali, neformali – šešėlinė struktūra, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių, kuriam papildomų išteklių teikė valstybinis. Faktiškai šešėlinė privataus sektoriaus padėtis turėjo įtakos iškreipto nuosavybės santykių raidos būdo susiformavimui, kai dubliuojant valstybinio sektoriaus funkcijas vyko privataus sektoriaus plėtimosi procesas (individualių sklypų didėjimas, valstybės gaminamos produkcijos pasisavinimo mastai ir pan.), Sovietų Sąjungos žlugimo pabaigoje davęs kolūkių ir valstybinių ūkių transformacijos į kooperatyvines bendroves pradžią. Sovietmetis Lietuvos kaime suformavo gana griežtą socialinę diferenciaciją. Pagal priėjimą prie išteklių skirstymo susiformavo ir privilegijuotos visuomenės grupės. Kaime tokią grupę sudarė įeinantys į kolūkio ar tarybinio ūkio valdantįjį sluoksnį, kuris irgi vertėsi privačia ūkininkavimo veikla. Turimas statusas ir to sąlygotos privilegijos garantavo valdančiojo sluoksnio neliečiamumą.Reikšminiai žodžiai: Agrarinė politika; Nuosavybė; Bendruomenė.

ENThe purpose of this study is to determine the status of property relations in the rural community during Sovietism by using a private sector concept. During Sovietism private sector was being eliminated from the market contrary to state sector, because it was treated as a rudiment of commercial activities and therefore contradicted the society model that was constructed by the official Communist ideology. Legally, a person was enabled to possess private property only for uncommercial purposes; practically, private sector, producing surplus production for commercial purposes, remained a half legal, informal and shadow structure in village. For the rural society it was one of the main sources of incomes, resources for which were rendered from the state sector. The shadow status of the private sector influenced a perverted evolution of property relations formation, which distinguished by a private sector development process that dubbed state sector functions. This resulted in increasing volume of private farms and the process of transformation of collective or state farms into cooperative associations during and after the collapse of the Soviet Union. Sovietism in village has formed also a relatively strict social differentiation. According to different accession to resource allocation process, the privileged society groups had formed. In the case of village, the privileged group consisted of representatives from collective or soviet farm ruling layer. It was also active in private farming activities. The status and its indicative privileges guarantied the immunity of this ruling layer. [From the publication]