Egodokumentai knygų paraštėse

LTStraipsnyje nagrinėjama egodokumentų ir marginalijų santykio problema. Siekiama nustatyti galimą egodokumentų sampratos kaitą atsižvelgiant į naujus tyrimų šaltinius. Šaltiniotyriniu požiūriu iškeliama ir aktualinama galimybė panaudoti egodokumentiniams tyrimams knygos istorijos šaltinį – marginalijas. Autoriaus susitelkiama ties „pogamybinės“ apibrėžties marginalijomis, paliktomis knygos vartotojų per visą jos funkcionavimo socialinėje aplinkoje laiką. Suformuluojama ir pagrindžiama egodokumetinių marginalijų apibrėžtis. Plačiau analizuojama marginalijų kaip egodokumentų šaltinio problema. Atkreipiamas dėmesys į marginalijų pirminio fiksavimo praktiką ir egodokumentinių marginalijų vietą senųjų spaudinių aprašo metodikoje. Sukurti išplėtotą marginalijų šaltiniotyrinę bazę yra ateities uždavinys, atversiantis naujus tyrimų šaltinius, tarp kurių egodokumentai užimtų svarbią vietą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Egodokumentas; Egodokumentinė marginalija; Knygotyros šaltiniotyra; Marginalija; Motiejus Valančius; Šaltiniotyra; Book research; Egodocument; Egodocumental marginalia; Egodocuments; Historical source research clasification; Marginalia; Motiejus Valančius; Researching sources.

ENMarginalia and egodocuments are the independent historical sources with multiple intersection points. The intersection of marginalia and egodocument definitions determines the rise of a new type of sources – egodocumental marginalia. They intercept the essential character of egodocuments – the speaking in the first person, and in respect of marginalia – the feature of fragmentation and the circumstances of localization. Therefore, egodocumental marginalia are understood as the records of a complete and incomplete genre content structured in the first person and found in the margins of books, as well as their other components (endpapers, covers, overhead sheets, picture inserts, etc.). Although the egodocumental marginalia of the incomplete genre content are characterized by fragmentation, which prevent them from qualification for a specific type of the egodocument, which in itself does not eliminate the egodocumental content. If egodocumental marginalia form a complete story, they represent a concrete genre of egodocuments. All the genres (autobiography, memoirs, diaries and letters) formulated by the creator of the egodocumental concept Jacques Presser, can be found in the form of marginalia at least since the 18th century. A sufficiently generous space of marginalia requires the proper processing of their source researching (i.e. bibliography), which could increase the access to egodocumental marginalia.The sources of marginalia as egodocuments enter the periphery of the egodocumental research. These themselves are considered not as egodocuments but as the possible sources of their creation, which since the 17th century have been used in Lithuania as well. A more striking example of the 19th century is the last works of the Bishop of Samogitia Motiejus Valančius "Mano sveikatos dienoraštis" (My Health Diary) and "Žinios apie vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinius darbus" (The Knowledge of the Bishop Motiejus Valančius’ Pastoral Work), which could be developed through the notes in the personal calendars. [From the publication]