Sofijos Pšibiliauskienės (Lazdynų Pelėdos), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Vilhelmo Storosto (Vydūno) laiškai Klaipėdos universiteto bibliotekos Kazio Pemkaus fonde

LTStudijoje analizuojami Klaipėdos universiteto bibliotekos Kazio Pemkaus fonde saugomi Sofijos Pšibiliauskienės (Lazdynų Pelėdos), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Vilhelmo Storosto (Vydūno) laiškai Jurgiui Šauliui. Šie laiškai pateikia daug naujų duomenų apie jų gyvenimą, asmenybę, kūrybą. Studijoje aptariama, kaip laiškuose atsispindi J. Šaulio vaidmuo šių rašytojų gyvenime, kokią įtaką jis darė jų kūrybai. Laiškų tyrimas parodo, kad J. Šaulį galima laikyti vienu iš autoritetingiausių XX a. pradžios literatūrinio gyvenimo organizatorių (greta P. Višinskio), veikusių to meto rašytojų kūrybos, pasaulėžiūros, apskritai literatūrinio, publicistinio lauko formavimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė; Jurgis Šaulys; Kompleksinis laiškų tyrimas; Laiškai; Literatūra; Lietuvių literatūros istorija; Sofija Pšibiliauskienė (Lazdynų Pelėda); Vilhelmas Storostas-Vydūnas; Comprehensive study; Gabrielė Petkevičaitė-Bitė; Jurgis Šaulys; Letters; Lithuanian literary history; Lithuanian literature; Sofija Pšibiliauskienė (Lazdynų Pelėda); Vilhelmas Storostas-Vydūnas.

ENArticle analyses the letters to Jurgis Šaulys by Sofija Pšibiliauskienė (Lazdynų Pelėda), Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Vilhelmas Storostas-Vydūnas. (Their copies are available in Kazys Pemkus fund of Klaipėda University Library.) It exposes a strong influence exercised by Šaulys over mentioned writers and shows that he was undesevedly ignored by historians as a significant figure in the Lithuanian literature life of the first half of the 20th century. Most probably this historical inaccuracy was caused by the following facts: Šaulys’ peculiar position concerning Latin alphabet, his admiration for multiculturalism, and his later interest in politics. But the aforementioned addres¬sers, reputed Lithuanian writers, regarded Šaulys an expert in the Lithuanian language acknowledging his erudition and gladly accepting his advices. After Povilas Višinskis’ death, Šaulys edited their writings. The epistolar analysis indicates that he edited Pšibiliauskienė’s writings from 1902 to 1905 and from 1909 to 1910. Also it reveals their love affair: in 1903 she abandoned her husband in order to live with Šaulys but this plan failed because of his wedding. Nevertheless their friendship and cooperation continued. Their vestiges can be traced in her writings. Petkevičaitė’s letters to Šaulys show her respect to his erudition, literary taste and especially to his knowledge of the Lithuanian language. He edited majority of her writings from 1906 to 1912. She followed his advices as an editor of "Vilniaus žinios". Almost ten years, from 1904 to 1914, Šaulys was not only an editor of Vydūnas’ writings but also his Lithuanian language adviser. During their meetings they discussed various problems of the language trying to solve them. [From the publication]

• Jurgio Šaulio laiškai (1901-1907) Mortai Zauniūtei / Roma Bončkutė. Res humanitariae. 2016, t. 19, p. 39-77.
• Vaclovo Biržiškos ir Petro Joniko susirašinėjimas (1948-1955) : recenzija / Alma Braziūnienė. Archivum Lithuanicum. 2016, t. 18, p. 413-420.