LTVienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių ankstyvąją vaiko asmenybės raidą, – jo tėvai ir jų bendravimas tarpusavyje bei su auginamu vaiku. Šiame kontekste dažnai akcentuojami ir tyrinėjami du reiškiniai – tėvų naudojamas auklėjimo stilius ir tėvų konfliktai, jų dažnumas, intensyvumas bei sprendimo būdai. Tačiau daug mažiau dėmesio literatūroje skiriama priežastims, lemiančioms vieno ar kito auklėjimo stiliaus ar konfliktų sprendimo strategijos pasirinkimą ar dominavimą šeimoje. Manoma, kad didžiausią reikšmę čia gali turėti tėvų asmenybės savybės. Darbe nagrinėjama tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus (3-7 metų), savidiferenciacijos sąsajos su jų taikomais auklėjimo stiliais ir naudojamomis konfliktų poroje sprendimo strategijomis. Tyrime dalyvavo 92 tiriamieji (19 vyrų ir 73 moterys), kurių vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas (darželius). Tyrime naudotas savidiferenciacijos klausimynas (Skowron, Friedlander, 1998), bendravimo modelių klausimynas (Christensen, Sulloway, 1985) ir auklėjimo stilių klausimynas (Robinson, Mandleco ir kt., 1995). Gauti rezultatai atskleidė, kad savidiferenciacija teigiamai siejasi su konstruktyvių konfliktų poroje sprendimų strategijų naudojimu bei autoritetingu auklėjimo stiliumi. Taip pat nustatyta neigiama savidiferenciacijos koreliacija su autoritarinio auklėjimo stiliaus ir reikalavimo–atsitraukimo strategijos, sprendžiant konfliktus poroje, naudojimo laipsniu.Sudarytas prognostinis modelis, kuris parodė, kad didesnė savidiferenciacija, viena ar kartu su socialiniais-demografiniais veiksniais, prognozuoja dažnesnį konstruktyvių konfliktų poroje sprendimo strategijų ir auklėjimo stilių naudojimą, o esant mažesnei savidiferenciacijai galima tikėtis dažnesnių nekonstruktyvaus konfliktų sprendimo apraiškų šeimoje. Įdomu tai, kad didesniam polinkiui naudoti nekonstruktyvius auklėjimo stilius prognostinę reikšmę turėjo ne tėvų savidiferenciacija, o žemesnis jų išsilavinimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Auklejimo stiliai; Konfiktu sprendimo strategijos; Konfliktų sprendimo strategijos; Savidiferenciacija; Confict resolution strategies; Conflict Resolution Strategies; Parenting Styles; Self-diferentiation; Self-differentiation.
ENFamily and emotional environment are among the most important factors influencing development of children personalities. Their mental health during pre-school years and later is strongly influenced by the patterns of interactions that parents follow when communicating with each other and with children. The literature leaves no doubt that parenting styles and interpersonal conflict management strategies applied by the parents are important factors in this context. However, there is a lack of research on the influence of parents’ personalities on the choice of parenting style and con(ict management strategy. In this paper, the role of parents’ self-diferentiation (Bowen, 1978) in the communication with their spouse and pre-school child was addressed. The aim of this research was to examine the link of self-diferentiation of parents raising pre-school children (3-7 years) to their parenting style and conflict management strategies. Participants of the research were 92 parents (19 men and 73 women) of preschool children. Participants were asked to fill out the questionnaire, consisting of socio-demographic questions, Skowron, Friedlander (1998) Diferentiation of Self Inventory (Cronbach alpha = 0,833), Communication Patterns Questionnaire (Cronbach alpha = 0,882), (Christensen, Sulloway, 1985), Questionnaire of Parenting Styles (Cronbach alpha = 0,707) (Robinson, Mandleco, 1995).The results of this study revealed that self-diferentiation correlates positively with constructive communication and authoritative parenting style and negatively with authoritarian parenting style and demand-withdraw conflict management resolution. Regression model showed that self-diferentiation has the prognostic value for parenting style and conflict management strategies: the higher prevalence of authoritative parenting style is best predicted by higher self-diferentiation; same can be said about constructive communication, except this is true only for female participants; the higher prevalence of demand- withdraw strategy is best predicted by lower self-diferentiation in combination with unemployment. Finally, higher prevalence of authoritarian and withdrawal parenting style is best predicted by lower education. [From the publication]