LTStraipsnyje analizuojama Lietuvos jaunimo kultūra sovietmečiu ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Tyrimo tikslas – ištirti giluminę sovietinės Lietuvos jaunimo kultūros evoliuciją, nuo kultūros liberalėjimo apraiškų postmodernizmo link. Kultūros pokyčius ir ekspresiją jaunimo kultūroje iniciavusi fundamentali jėga buvo avangardizmas. Straipsnyje apžvelgiami jaunimo kultūros liberalėjimo proceso etapai: sovietinės okupacijos periodas, datuojamas maždaug 1966 metais, vėlyvasis sovietmetis (1987–1990) ir laikotarpis po 1990 metų. Aiškinami sovietinio laikotarpio kultūros ideologizacijos aspektai, aptariamos sovietmečio Lietuvos kultūros institucijos ir jų veiklos formos. Daug dėmesio skiriama sovietinio jaunimo ugdymo sistemos komentavimui, išskiriamas sovietinių tradicijų fenomenas. Atkreipiamas dėmesys į kultūros ideologizacijos pavyzdį – sovietmečiu vykdytą sąmoningą kalendorinių švenčių transformavimą. Dėmesys sutelkiamas į jaunimo dėka vykusius pamatinius kultūros proceso pokyčius, komentuojami jaunimo judėjimai, hipių reiškinys, Romo Kalantos fenomenas ir daugelis kitų kultūros evoliuciją skatinusių aplinkybių. Vėlyvuoju sovietmečiu Lietuvoje išryškėjo modernaus simbolizmo apraiškos, o pirmasis atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetis pasitiko avangardizmo ir pogrindžio kultūrų raiška. Pabrėžiama, jog sovietinis laikotarpis Lietuvoje formavo ryškią individo saviraiškos ir kultūros ideologinio pozityvizmo antitezę. Individualumo išsaugojimas yra užslėpta kultūros esmė, o pasipriešinimas sisteminiam ribojimui užkoduotas kultūros prigimtyje.Reikšminiai žodžiai: Ideologija; Jaunimo kultūra; Jaunimo kultūra, sovietinė kultūra, Lietuva, avangardas, postmodernizmas; Pogrindžio kultūra; Socialiniai judėjimai; Socialinės permainos; Sovietinis laikotarpis; Ideology; Social change; Social movements; Soviet period; Underground culture; Youth culture; Youth culture, soviet culture, Lithuania, avant-garde, post-modernism.
ENThe article analyses the culture of the Lithuanian youth during the Soviet times and after the restoration of Lithuania's independence. The aim of the study is to investigate the evolution of the deep culture of the Soviet Lithuanian youth: from the manifestations of cultural liberalisation towards postmodernism. Avant-gardism was the fundamental force which initiated changes in the culture and expression in the youth culture. The article reviews the stages of the youth cultural liberalisation process: the Soviet occupation period dated around 1966, the late Soviet times (1987-1990) and the period after 1990. The aspects of culture ideologisation during the Soviet period are interpreted, the Soviet Lithuanian culture institutions and their activity forms are discussed. A great amount of attention is paid to the comments on the education system of Soviet youth and the Soviet tradition phenomenon is singled out. Attention is drawn to the example of the culture ideologisation: a conscious transformation of the calendar holidays carried out in the Soviet times. The article focuses on the main changes of the cultural processes initiated by the youth, the movement of the youth, the phenomenon of hippies and Romas Kalanta and many other situations, which encouraged the cultural evolution, are commented. In the late Soviet times the manifestations of the modern symbolism showed up in Lithuania and the first decade of the independence greeted the expressions of the avant-gardism and underground culture. The article underlines that the Soviet period in Lithuania formed a clear antithesis of individual's self-expression and ideological positivity of the culture. The preservation of individuality is a hidden essence of the culture and the resistance to a systemic restriction is encoded in the nature of culture.