Šemetų genealogija XV-XVI amžiuje

LTŠemetų giminės ištakos siejamos su XV a. vid. Jos 2 šakų pradininkais buvo Šemetos Nemeikaičio sūnūs – Mikalojus ir Jonas. Neaišku, kada ir kodėl Jono linija ėmė vadintis Šemetomis, tačiau XVI a. pr. Jurgis Jonaitis jau turėjo šią pavardę. Ankstyviausias paminėjimas rodo Nemeikaičius–Šemetas buvus Galginų, Račkaičių, Jackaičių, Radaičių ir Butkaičių (Butkevičių) giminėmis; jų pagrindinė tėvoninė valda buvo Voverys (dab. Baltarusija). Tai buvo Horodlės unijos dalyvio Andriaus Galgino, gavusio Gulbės herbą, palikuonys, naudoję šią heraldinę figūrą ne tik herbe, bet ir antspaude. Tamprūs giminystės ryšiai juos siejo su Kantautais, Kęsgailomis, Chodkevičiais, Zavišomis, Iljiničiais ir kt. Giminės vyrų veikla visuomeniniame ir viešajame gyvenime prasidėjo XVI a., kai Šemetos perkėlė savo rezidenciją į Žemaitiją. Dėl to jų pareigybės dažniausiai buvo susiję su šia teritorija. Politinėje srityje ryškiausia figūra – Ponų Tarybos narys Merkelis Stanislovaitis. Juo pasitikėję bajorai pavesdavo savo interesus ginti prieš valdovą. Pastarasis Merkelį irgi vertino (paskyrė į Komisiją II Statutui redaguoti). M. Šemeta kartu su kitais Ponų Tarybos nariais dalyvavo Liublino seime svarstant Lenkijos–Lietuvos unijos projektą. Reformacijos metu dauguma LDK didikų, kurių tarpe buvo ir Šemetos, susirašinėjo su Prūsijoje reziduojančiu kunigaikščiu Albrechtu, patarinėjusiu siųsti vaikus mokytis į užsienį. Plintant naujai religijos srovei, atsirado poreikis funduoti pradžioje liuteronų, vėliau kalvinistų bendruomenes bei bažnyčias. Žemaitijoje Reformacijos puoselėjimu ypač pasižymėjo Šemetos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Genealogija; Šemėtos; Genealogy; Šemėtos.

ENThe origins of the Šemetos family are believed to appear in the middle of the 15th century. The originators of its 2 branches were sons of Šemeta Nemeikaitis – Mikalojus and Jonas. It is not clear, when and why the line of Jonas came to be called the Šemetos, however at the beginning of the 16th century Jurgis Jonaitis already had this surname. The oldest mentioning shows that the Nemeikaičiai–Šemetos were kindred to the Galginai, Račkaičiai, Jackaičiai, Radaičiai, and the Butkaičiai (Butkevičiai); their patrimonial estate was Voverys (presently Belarus). These were descendants of Andrius Galginas, a participant of Horodlės Union, who received Gulbės (Swan) coat of arms. The descendants used this heraldic symbol not only in the coat of arms but in the seal as well. The family’s activity in public life commenced in the 16th century, when the Šemetos moved to their residence in Samogitia. Thus they were mainly connected to this territory. In politics the most prominent figure was member of the Council of Lords Merkelis Stanislovaitis. Noblemen entrusted him represent their interests to the sovereign. The latter also esteemed Merkelis (he assigned him to the Committee composing the 2nd Statute). M. Šemeta together with other members of the Council of Lords participated in the Seimas of Liublin discussing the project of the Polish-Lithuanian Union. During the Reformation the Šemetos maintained correspondence with Duke Albrecht residing in Prussia, who urged them to send their children learn abroad. With expansion of the new religious trend a need to fund the Lutherans and the Calvinists emerged. The Šemetos distinguished by nourishing the Reformation in Samogitia.

• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History