Socialinės gerovės koncepcijos ir pilietybės renta kaip viešosios politikos orientyrai

LTStraipsnis pateikia pamatinių šiuolaikinės Lietuvos valstybės dokumentuose užfiksuotų socialinės gerovės idėjų ir viešosios politikos tikslų metateorinė analizė. Taikomi du metodai – teisinių ir politinių tekstų hermeneutinė-istorinė analizė ir racionalios rekonstrukcijos metodas, kurio priemonėmis siekiama identifikuoti tekstuose išreikštų normatyvinių ir vertybinių teiginių metateorinius pagrindus. Svarbiausiu tekstu laikoma Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucija, kuri traktuojama kaip visuomeninė sutartis, konstituojanti pačią Lietuvos politinę tautą. Identifikuojami trys LR Konstitucijoje užfiksuotų piliečio teisių sluoksniai – civilinės (arba pilietinės siaurąja prasme), politinės ir socialinės teisės, kurios yra traktuojamos kaip skirtingų Vakarų pasaulio politinės ir socialinės istorijos epochų, savo rezultatais pretenduojančių į universalią reikšmę, lokalus ir istoriškai kontingentiškas atspindys. Aptariamos ir lyginamos dvi alternatyvios – individualistinė ir holistinė – socialinės gerovės bei socialinės pažangos sampratos bei jos matavimo metodologijos, galinčios atlikti LR Konstitucijos teksto filosofinės-sociologinės metateorijos vaidmenį. Taip analizuojami politinių partijų ir Vyriausybės ilgalaikio strateginio planavimo dokumentai, šios analizės pagrindu grindžiamas pasiūlymas LR nacionalinės politikos eurointegracijos ir globalizacijos procesų kontekste tikslu laikyti pilietybės rentos maksimizavimą. Pilietybės renta vadinami papildomi piliečių gyvenimo šansai, kuriuos užtikrina priklausomybė politinei tautai tos tautos turimų ir viešosios politikos priemonėmis galinčių būti pagausintais lyginamųjų pranašumų dėka. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Individualistinė socialinė gerovė; Holistinė socialinė gerovė; Gerovės matavimas; Pilietybės renta; Viešoji politika; Valstybė; Politinė tauta; Globalizacija; Subjektyvus gerbūvis; Individual social welfare; Public policy; Nation state; Political nation; Globalization; Subjective well-being.

ENThe article provides some fundamental ideas on the present-day social welfare from the Lithuanian state documents and a meta theoretical analysis of the public policy goals. Two methods have been applied: the first is a hermeneutic-historical study into legal and political texts; the second is a rational reconstruction method, by which meta theoretical basis of normative and value-based statements given in the texts have to be identified. The Constitution of the Republic of Lithuania was the main information source, which has been treated as a public agreement, constituting political nation of Lithuania. Three layers of citizens’ rights established in the Constitution have been identified: civil (or citizens’ in a narrow sense), political and social rights which have been treated as local and historically contingent reflections of different Western political and social historical epochs by their results claiming for a universal meaning. Two alternative conceptions of social welfare and achievements - individualistic and holistic as well as the methodology of their assessment, which can play a role of philosophical-social meta theory in the text of the Constitution of the Republic of Lithuania, have been discussed and compared. In this way, long-term strategy documents of the Government and political parties have been examined, with the main emphasis put on the proposal to set maximization of citizenship rent as a priority in the context of euro integration and globalisation process of the national policy of the Republic of Lithuania.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology