Modernieji lietuviai įsitvirtina mieste. Kaip tai vyko Klaipėdoje XIX-XX amžių sandūroje?

LTIki XX a. Prūsijos lietuvius su Klaipėdos miestu siejo tik fragmentiški ryšiai. Jie gyveno miesto apylinkėse ir daugiausia vertėsi žvejyba bei žemės ūkiu. Tačiau vykstant socialinei modernizacijai lietuviai XIX–XX a. sandūroje ėmė vis aktyviau tvirtintis Rytų Prūsijos miestuose. Straipsnyje tiriama, kaip šis procesas vyko Klaipėdoje. Problema tiriama nagrinėjant tradicinius kaimo ir miesto Prūsijoje sąryšius ir visuomenės kaitą vykstant miestų nacionalizavimo procesui. XIX–XX a. sandūroje Rytų Prūsijos lietuviai stengėsi atsiriboti nuo miestuose dominavusių vokiečių vystydami savo draugijų veiklą. Iš pradžių Prūsijos lietuviai siekė įsitvirtinti Tilžės mieste, kadangi čia, lyginant su kitais Rytų Prūsijos miestais, XX a. pradžioje gyveno daugiausia lietuvių. Tilžėje telkėsi lietuvių visuomenininkai pasauliečiai, buvo kuriamos lietuvių draugijos. Klaipėda tuo metu buvo antras pagal lietuvių populiacijos dydį miestas (1905 m. sudarė 5,18 % jo gyventojų). Tačiau ir čia palaipsniui gausėjo lietuvių. Tarp jų buvo jaunų visuomenininkų, kurie perėmė lietuvių socialinės lyderystės estafetę iš kunigų. Be to, apie 1919–1920 m. į Klaipėdą persikėlė visuomenininkai iš Tilžės, kadangi 1919 m. nuo Vokietijos buvo atskirta Klaipėdos krašto teritorija. 1923 m. šį kraštą prijungus prie Lietuvos, Klaipėdoje gyvenę lietuviai tikėjosi įtvirtinti savo dominavimą šiame mieste ir sumenkinti vokiečių įtaką. Tačiau po kelerių metų šios viltys žlugo dėl lietuvių tarpusavio nesutarimų ir 1925 m. Klaipėdos krašto konvencijos, neleidusios Lietuvos centrinei valdžiai ryžtingiau integruoti Klaipėdą.Reikšminiai žodžiai: Gyventojai; Klaipėda; Klaipėdos istorija; Lietuvių bendruomenė; Lietuvių kultūros draugijos; Lietuvių nacionalizmas; Miestų istorija; Miestų nacionalizavimas; Nacionalizmas; Prūsijos Lietuva; Tautinė sudėtis; Ethnic composition; History of Klaipeda city; Klaipėda; Lithuanian community; Lithuanian cultural associations; Lithuanian nationalism; Memel; Nationalism; Nationalization of the cities; Population; Prussian Lithuania; Urban history.

ENBy the 20th century, there were only fragmented lines among Prussian Lithuanians and Klaipėda city. They lived in the city surroundings and were mainly engaged by fishing and agriculture. However due to the fact of the social modernization in between the 19th and 20th centuries, Lithuanians became increasingly prominent in Eastern Prussian cities. This article examines the action of this particular process in Klaipėda. The problem is being investigated by examining the traditional relationships between rural and urban Prussia and the change of society in the process of urbanization. In between the 19th and 20th centuries, Lithuanians of East Prussia were developing activities of their societies and tried to separate themselves from German-dominant cities. Lithuanians of Prussia have tried to establish themselves in Tilžė, as in the beginning of the 20th century most inhabitants were Lithuanians in comparison with other Eastern Prussian cities. Lithuanian societies were created by Lithuanian activists in Tilžė. At that time period Klaipėda was the second largest city in terms of Lithuanian population sizing (5.18% of its population was accounted in a year of 1905). There were also young activists who took over the Lithuanian social leadership relay from priests. In addition, in between years of 1919 and 1920 activists from Tilžė moved to Klaipėda, due to the fact that in 1919 the territory of Klaipėda region was separated from Germany. In 1923, straight after this state was connected to Lithuania, Lithuanian inhabitants of Klaipeda were hoping to consolidate their dominance in this city and humiliate the influence of the Germans. Disagreements between Lithuanians and Klaipėda Regional Convention (1925), which prevented the central government of Lithuania from integrating Klaipėda more resolutely, led to a collaption of these hopes.