Klaipėdos miesto istorijos ir jo vieta Europoje (vietoj įvado)

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTKlaipėdos miesto praeities vaizdinius profesionalūs istorikai ėmė kurti XIX–XX a. sandūroje. Nuo to laiko susiformavo įvairūs nacionaliniai pasakojimai apie Klaipėdą, rodę jos sąsajas vien su „vokiečių kultūra“ ir Prūsija arba vien su lietuviais ir Lietuva. Keliamas klausimas, ar šie pasakojimai išties pagrįsti. Problema nagrinėjama tiriant Klaipėdos vaidmenį Europos Šiaurės–Pietų ir Vakarų–Rytų komunikacinėse ašyse. 1252 m. įsteigtas Klaipėdos miestas, pagal pirminį jo steigėjų sumanymą, neturėjo gravituoti tik Lietuvos ar Prūsijos linkme. Klaipėdai buvo numatytas vaidmuo komunikacijoje tarp Kuršo vyskupijos šiaurėje ir Vokiečių ordino pietuose. XV a. pasibaigus aktyvioms kovoms tarp Vokiečių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Klaipėdos vaidmuo komunikacijoje tarp Šiaurės ir Pietų dar labiau sustiprėjo. Svarbų vaidmenį šioje ašyje Klaipėda išsaugojo iki pat XIX a. Per Klaipėdą ėjusiu keliu tarp Europos Šiaurės ir Pietų ėjo raitelių pašto paslaugos, buvo gabenami keleiviai, siuntos, pinigai. Būta laikotarpių, kai Klaipėdos vaidmuo išaugdavo ir Vakarų–Rytų komunikacinėje ašyje. Joje Klaipėdos miestas iš pradžių atliko jūros ir upių kelių, o nuo XX a. – jūros ir sausumos kelių sankirtos vaidmenį. Šioje ašyje plėtoti kontaktai didele dalimi buvo prekybinio pobūdžio. Galima konstatuoti, kad dėl savo geografinės padėties Klaipėda visą laiką buvo miestas, esantis tarp Šiaurės ir Pietų, Vakarų ir Rytų. Klaipėda jungė skirtingus Europos regionus, todėl negali būti suvokiama tik vienos nacionalinės valstybės arba nacionalinės kultūros istorijos kontekste.Reikšminiai žodžiai: Geografinė padėtis; Istorija; Istoriografija; Klaipėda; Klaipėdos istorija; Komunikacija; Komunikacijos ašys; Lietuvos istorija; Miestas; Miestų istorija; Prūsijos istorija; Axis of communication; City; Communication; Geographical position; Historiography; History; History of Klaipeda city; Klaipeda city; Klaipėda; Lithuanian history; Memel; Prussian history; Urban history.

ENAt the turn of the 19th century, professional historians started creating past images of Klaipėda. Since then, various national stories about Klaipėda have formed which demonstrate Klaipėda's links either only with the German culture and Prussia or only with Lithuanians and Lithuania. The question is raised whether these stories substantiated. The problem is analysed by examining the role of Klaipėda in the North-South and West-East communication in Europe. In 1252, the city of Klaipėda was founded, and based on the idea of its founders, it was not supposed to gravitate towards Lithuania or Prussia only. The communicational role of Klaipėda was supposed to be an intermediary one between the diocese of Courland in the North and the Teutonic Order in the South. In the 15th century, when active fighting between the Teutonic order and the Grand Duchy of Lithuania ended, the role of Klaipėda in the communication between the North and the South even strengthened. Klaipėda retained its significant role until the very 19th century. Using the road stretching from the North of Europe to the South and crossing Klaipėda, horsemen post, passengers and money were being transported. There were periods in time when the role of Klaipėda would become important in the West-East communication as well. At first that role encompassed Klaipėda being the intersection of sea and river routes, and from the 20th century – the intersection of sea and land routes. The contacts developed through these routes were mainly commercial. It may be stated that due to its geographical location, Klaipėda was always the city in between the North and the South, the West and the East. Klaipėda connected the different European regions and therefore may not be understood solely in the context of one national state or the history of one national culture.