Baudžiamoji atsakomybė už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą

LTStraipsnyje analizuojamos baudžiamojo įstatymo normos, nustatančios atsakomybę už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, daugiausia dėmesio skiriant kaltės formos ir jos turinio nustatymo klausimams. Naujojo 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas arba BK) 16 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad asmuo baudžiamas už nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai numatytais atvejais. Toks atvejis Baudžiamojo kodekso 223 straipsnyje, nustačiusiame atsakomybę už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, nebuvo nustatytas, o tai ir sudarė prielaidą nukrypti nuo anksčiau susiformavusios vienodos teismų praktikos, pagal kurią šiam nusikaltimui buvo būdinga neatsargi kaltės forma. Tik 2009 m. spalio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje padaryta išvada, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma, o kitos tame straipsnyje numatytos veikos gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo. Taigi Plenarinė sesija identifikavo baudžiamojo įstatymo spragą ir sudarė prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai. Pašalinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo identifikuotą spragą gali tik įstatymo leidėjas. Autorius teikia konkrečius pasiūlymus dėl BK 223 straipsnio pakeitimų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas; Baudžiamoji atsakomybė; Baudžiamųjų įstatymų aiškinimas neatsargi kaltė; Kaltės forma; Neatsargus buhalterinės apskaitos tvarkymas; Nusikatimas; Interpretation of criminal laws; Crime; Criminal liability; Form of guilt; Negligence; Negligent bookkeeping; Negligent managment of account.

ENArticle presents the conception of negligent account management, analyses the rules of the criminal act that govern criminal liability for negligent account management, by focussing on the form of guilt and the problem of its content. The plenary session’s conclusion that the two offences – failure to administer bookkeeping and failure to protect the bookkeeping documents – can be committed both intentionally and negligently is disputed in this article. The adoption of the new Criminal Code in 2000, setting the form of guilt and its content in criminal cases for negligent account management, posed no significant problems – the court practice and legal literature followed the attitude that this crime could be committed only negligently. According to Article 16(4) of the Criminal Code 2000, a person is punished for negligent commission of a crime or a misdemeanour only in individual cases stipulated in the Special Part of the Criminal Code. The problem was that no “individual case” was foreseen in Article 223 of the Criminal Code that imposed liability for negligent bookkeeping. This created preconditions for deviating from pre-existing case-law under which this crime could be qualified as negligent. Only in 2009 the Criminal Division of the Lithuanian Supreme Court concluded in its plenary session that Article 223 of the Criminal Code provided liability for criminal record-keeping and accounting only if committed negligently as a form of guilt, and other activities pursuant to this Article might be committed intentionally and recklessly. The plenary session identified a loophole of criminal law and created preconditions for the formation of uniform court practice. Only the legislator can remove the loophole of criminal law identified by the Supreme Court of Lithuania.The author states that all of the acts named in Article 223 of the Criminal Code can be committed negligently and suggests applying the rule contained in Article 16(4) of the Criminal Code to Article 223 of the Criminal Code. All of these findings are based on historical, grammatical and logical interpretation of the “neglect” concept and the analysis of Articles 222 and 223 of the Criminal Code. [From the publication]