Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjant ginčus Lietuvos komerciniuose arbitražuose

LTStraipsnyje nagrinėjamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas komercinio arbitražo procese. Pagal galiojančią Lietuvos teisę komercinio arbitražo teismas pats gali taikyti tik vieną laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti šalį sumokėti atitinkamą piniginį užstatą. Minėtos laikinosios apsaugos priemonės priverstinis įvykdymas yra negalimas, todėl ji laikytina visiškai neefektyvia. Kita vertus, šio įpareigojimo nevykdymas suteikia komercinio arbitražo teismui teisę pagal šalies prašymą kreiptis į valstybės teismą dėl Lietuvos civilio proceso kodekse numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas praktiškai tik valstybės teismams suteikia kompetenciją skirti laikinąsias apsaugos priemones, kurių įvykdymas gali būti užtikrinamas prievarta. Galiojantis teisinis reglamentavimas yra nepakankamas ir į šią situaciją sureagavo įstatymų leidėjas – yra parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimui perduotas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo projektas. Minėtame projekte laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reglamentuojamas kitaip, ir šie pakeitimai laikytini esminiais bei atitinkančiais UNICITRAL tarptautinio komercinio arbitražo modelinio įstatymo 17 straipsnio idėją. Kita vertus, teisinio reguliavimo atitiktis UNICITRAL taisyklėms nėra pagrindinis siūlomų pakeitimų tikslas. Vis dėlto minėtais teisės aktų pakeitimais įstatymų leidėjas siekia komercinio arbitražo efektyvumo ir, kas labai svarbu, arbitražo kompetencijos išplėtimo, kai pats nagrinėjantis bylą arbitražo teismas turės kompetenciją skirti laikinąsias apsaugos priemones.Kartu įstatymo leidėjas suteikdamas arbitražiniam teismui kompetenciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo srityje padidina pasitikėjimą arbitražu ir jo patrauklumą šalims. Komercinio arbitražo įstatymo projekte yra numatyta, kad tiek valstybės teismas, tiek ir komercinio arbitražo teismas turi teisę skirti laikinąsias apsaugos priemones veikdami kaip atskiri ir savarankiški subjektai. Kita vertus, komercinio arbitražo teismo sprendimo ar nutarties skirti laikinąsias apsaugos priemones priverstinis įvykdymas bus galimas tik po to, kai valstybės teismas išduos vykdomąjį raštą. Taip valstybės teismui bus suteikta teisė kontroliuoti arbitražo teismo sprendimo ar nutarties turinio atitiktį imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai. Komercinio arbitražo įstatymo projekte numatyta, kad tiek valstybės teismas, tiek ir arbitražo teismas turės savarankišką kompetenciją skiriant laikinąsias apsaugos priemones. Komercinio arbitražo teismas savo nagrinėjamoje byloje galės skirti laikinąsias apsaugos priemones, o valstybės teismas bet kurios šalies ar arbitražo teismo prašymu galės taikyti civilinio proceso kodekse numatytas laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo arbitražo vietos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Komercinis arbitražas; Laikinosios apsaugos priemonės komercinio arbitražo procese; Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas; Commercial arbitration; Interim measures in the arbitration process; Ordering of interim measures.

ENArticle deals with the ordering of interim measures in the arbitration process. Under the Lithuanian law, only one interim measure can be applied by commercial arbitration courts. It involves granting an order to pay the established amount as a deposit. This measure cannot be enforced unless the party acts in good faith and agrees to pay the deposit. However, if a party ignores the decision of the arbitration court, a third party court may apply to the state court with a request to order interim measures provided for in the Lithuanian Code of Civil Procedure. Under the existing Lithuanian legislation, state courts have the exclusive right to order enforceable interim measures. The present situation is not satisfactory and should be changed. The legislator is now considering a new draft law on the Lithuanian commercial arbitration. The draft law provides for changes in ordering interim measures. The proposed regulation is in compliance with the goals of Article 17 of UNICITRAL Model Law on Commercial Arbitration. However, compliance with the rules of UNCITRAL is not the main goal of the proposed regulation. With the new regulation, the legislator aims for more efficient commercial arbitration with more extensive scope that will allow the commercial arbitration court to order interim measures independently. By allowing the commercial arbitration court to order interim measures independently, the legislator extends credibility of arbitration and makes it more inviting for the parties.Under the draft law on the Lithuanian commercial arbitration, state courts and commercial arbitration courts as discretionary institutions shall be entitled to order interim measures. On the other hand, a decision or a ruling of the commercial arbitration court shall be enforced if an execution order is issued by the state court. In this case, the state court shall be entitled to review whether the content of the decision or ruling of the commercial arbitration court complies with the imperative rules of law or public order. According to the proposed draft law on the Lithuanian commercial arbitration, both state and commercial arbitration courts shall have an independent right of discretion to order interim measures. However, some differences exist. In cases heard by commercial arbitration courts interim measures shall be ordered, whereas state courts acting under applications for interim measures filed by the parties or commercial arbitration courts, irrespective of the location of the arbitration process, shall be entitled to order interim measures. [From the publication]