Impact of human rights on private law in Lithuania and other European countries : problematic aspects

LTStraipsnyje nagrinėjamos žmogaus teisių doktrinos, paprastai analizuojamos konstitucinės teisės kontekste, įtakos privatinės teisės vystymuisi Lietuvoje ir kitose Europos šalyse problema. Autorės nuomone, daugelyje Europos šalių efektyvios žmogaus teisių apsaugos poreikiu grindžiamas teismų sprendimų, sprendžiant civilines bylas, argumentavimas remiantis žmogaus teisių doktrina (angl. human rights‘ based argumentation) tapo puikia priemone, leidžiančia plėtoti ir vystyti privatinės teisės institutus bei plėsti asmens teisių apsaugos ribas. Šis reiškinys, dar vadinamas privatinės teisės konstitucionalizacija, teisės doktrinoje įvardijamas tiesioginiu ir/ar netiesioginiu horizontaliu žmogaus teisių doktrinos poveikiu privatinei teisei ne tik vertikaliame santykyje žmogus-valstybė, bet ir horizontaliu lygmeniu tarp privačių teisės subjektų. Lietuvoje, deja, žmogaus teisių problematika iki šiol suprantama ir analizuojama tik arba per valstybės negatyviąsias pareigas, arba per valstybės pozityviąsias pareigas teisinio reguliavimo priemonėmis siekiant užtikrinti efektyvią žmogaus teisių apsaugą horizontaliuose santykiuose. Tokia teisės doktrinos pozicija ir teisės doktrinos vakuumas toliau negali būti toleruojamas, nes Lietuvos teismų praktika akivaizdžiai rodo, kad bendrosios jurisdikcijos teismai, ypač bylose dėl žalos atlyginimo, neretai naudojasi Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių apsaugos poreikiu grindžiamu argumentavimu reinterpretuodami ankstesnę praktiką ir plėsdami žmogaus teisių apsaugos ribas privatiniuose santykiuose, ypač kai tai susiję su asmeniui padarytos žalos atlyginimu.Autorės nuomone, nesant konceptualaus doktrininio požiūrio į nagrinėjamą žmogaus teisių įtakos privatinei teisei problematiką, kyla reali grėsmė teisiniam stabilumui ir apibrėžtumui bei didelė teismo klaidų, sprendžiant civilines bylas, tikimybė arba dėl pernelyg liberalaus žmogaus teisių doktrinos taikymo civiliniuose santykiuose, arba, priešingai, pernelyg giežto ir separatistinio požiūrio į bylas, kuriose kyla aktualūs žmogaus teisių apsaugos klausimai. Todėl šiuo straipsniu, pateikiant Europos šalių patirtį privatinės teisės konstitucionalizacijos srityje bei iškeliant probleminius su tuo susijusius klausimus, siekiama pradėti būtiną akademinę diskusiją šioje srityje bei pagrindžiama konceptualių, dinamiškų, sisteminių bei tarpdisciplininių mokslinių tyrimų žmogaus teisių ir privatinės teisės srityje būtinybė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Horizontalus veikimas; Horizontalus žmogaus teisių veikimas; Konstitucionalizacija; Privatinė teisė; Tiesioginis veikimas; Žmogaus teisės; Constitutionalism; Direct effect; Horizontal effect; Horizontal effect of human rights; Human rights; Private law.

ENAim of this article is to investigate the problem how and to what extent human rights affect the relationships between private parties and what consequences this effect has for the development of private law in Lithuania and other European countries. Because Lithuanian legal doctrine lacks relevant research on this subject-matter, the author seeks to start and invoke the beginning of conceptual academic discourse on the matter. It is argued that despite the fact that in many countries the impact (whether direct or indirect) of human rights on private law has recently become a powerful means of developing the law, the application of human rights in private law has not only its positive side but it also invokes very serious problems to be solved and raises conceptual questions that should be answered. Thus, in order to ensure stable, reliable and respectable development of influence of human rights on private law as a beneficial tool to protect human rights in certain cases, there is a need for continuous, complex and multi-level academic conceptual comparative studies of the issue in order to answer how to reconcile the constitutionalisation of private law with the principles of legal certainty and proportionality and what are the criteria for the limits of the effect of human rights on private law in order to ensure a fair balance, protect stability and predictability in law. [From the publication]