Įvadas — 1. Universiteto edukacinė galia ir jos kompleksiškumas. Universiteto edukacinės galios samprata. Mokymasis: priklausomybė ar savivaldumas? Edukacinės ir mokymosi aplinkos — 2. Aukštojo mokslo masiškėjimas ir universiteto edukacinė galia. Aukštasis mokslas – edukacinis reiškinys ir visuomenės institucija. Elitinio ir masinio aukštojo mokslo bruožai. Koncepcijų, įprasminančių elitinio aukštojo mokslo kaitos į masinį aukštąjį mokslą, sąveika. Elitinio aukštojo mokslo tapimo masiniu proceso parametrai. Lietuvos kelias į masinį aukštąjį mokslą: iššūkiai universiteto edukacinei galiai — Edukacinė studentą įgalinanti studijuoti (ESIST) aplinka. Edukacinės studentą įgalinančios studijuoti aplinkos koncepcija. Studijuoti įgalinančios edukacinės aplinkos sąlygos. Edukacinės studentą įgalinančios studijuoti aplinkos veikimas ir jos ryšys su kitų pedagoginių sistemų aplinkomis. ESIST aplinkos veikimo tyrimo metodologija. ESIST aplinkos veikimas: skirtingų mokslo sričių modulių realizavimo analizė — 4. Gamtos mokslų mokymuisi imli edukacinė aplinka (MIFED): dvigubo paradigminio virsmo fenomenas. Gamtos mokslų žinių socialinė reikšmė žinių ir besimokančioje visuomenėje: universiteto vaidmuo ir galimybės. Normatyvinės ir interpretacinės paradigmų derinimas – naujas požiūris į fizikos studijas universitete. MIFED aplinkos principai fizikos ir edukacijos mokslų paradigmų virsmo kontekste. MIFED aplinka ir jos kūrimo pagrindai. MIFED aplinkos raiškos ir jos poveikio tyrimo metodologijos pagrindimas.MIFED aplinkos raiška universitetinėse biomedicinos studijose — 5. Mokymąsi skatinanti universiteto bibliotekos edukacinė aplinka. Universiteto bibliotekos edukacinės aplinkos santykis su studento mokymosi aplinka universitete. Mokymąsi įgalinančių sąlygų kūrimas universiteto bibliotekos edukacinėje aplinkoje. Informacinės kompetencijos ugdymo integravimas į universitetines studijas – esminis studentų mokymąsi bibliotekoje įgalinantis veiksnys. Universiteto bibliotekos institucinės charakteristikos, edukacinės aplinkos lygiai ir jos dalyvių sąveika. Studento mokymosi aplinkos susiformavimo iš universiteto bibliotekos edukacinės aplinkos modelis. Veiksniai, darantys įtaką studentų mokymosi aplinkoms universiteto bibliotekos edukacinėje aplinkoje. Studentų mokymosi aplinkų susiformavimo bibliotekos edukacinėje aplinkoje tyrimas — 6. Universiteto dėstytojo edukacinės kompetencijos ir mokymosi aplinkų santykis. Universiteto dėstytojo edukacinė kompetencija. Universiteto dėstytojo mokymosi aplinkos: jų santykio su dėstytojo edukacine kompetencija teoriniai aspektai. Lietuvos universitetų dėstytojų edukacinės kompetencijos ir mokymosi aplinkų santykio tyrimas — Universiteto edukacinės galios perspektyva: apibendrinimas, išvados, rekomendacijos — Literatūros sąrašas — Apie autorius — Summary.
Probleminio mokymosi proceso privalumai ir trūkumai : dėstytojų požiūris / Liudmila Kirikova, Raimonda Brunevičiūtė, Dalija Gudaitytė, Vaclovas Šveikauskas, Irmantas Ramanauskas. Santalka: filologija, edukologija. 2013, t. 21, Nr. 1, p. 24-34.
Veiksmingos mokymo(si) aplinkos kūrimo prielaidos / Agnė Brandišauskienė. Edukologijos inžinerijos link / sudarė ir parengė Elvyda Martišauskienė. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2015. P. 367-423.