Kodėl tauta nėra įsivaizduojama bendruomenė?

LTŠio straipsnio tikslas - filosofinė Andersono koncepcijos kritika. Šis autorius dažniausiai pristatomas kaip istorikas, antropologas ir politikos mokslininkas. Dažniausiai nepastebima, kad Įsivaizduojamų bendruomenių sėkmę labiausiai sąlygoja filosofinės šios knygos prielaidos. Andersonas išsiskiria plačiomis istorinės, ypač ne vakarietiškos, medžiagos studijomis. Tačiau istorinė jo knygos medžiaga prarastų savo reikšmę ir patrauklumą, jeigu nebūtų ją į vieningą visumą rišančios filosofinės koncepcijos. Andersono tautos, kaip įsivaizduojamos bendruomenės idėja stebina savo paprastumu, kuris tolygus banalybei. Teiginys, kad tauta yra įsivaizduojama bendruomenė negali apibrėžti šio socialinio fenomeno savitumo. Šiais žodžiais galima apibūdinti kiekvieną žmonių bendruomenę. [...] Nuo graikų laikų filosofai žino, kad vaizduotė yra būtinas dvasinio, socialinio ir politinio gyvenimo elementas. Andersono tautos, kaip įsivaizduojamos bendruomenės, idėja yra senos minties, kad socialiniams dariniams reikia vaizduotės, pakartojimas. Nėra abejonės, kad Andersonas teisus, sakydamas, kad tautai atsirasti reikalingi vaizdiniai. [...] Tačiau šis faktas neleidžia sakyti, kad tauta yra toks pat žmogiškosios vaizduotės kūrinys, kaip grožinės literatūros kūriniai, paveikslai ar teatro spektakliai. Durkheimas socialinius faktus reikalavo aiškinti kaip daiktus. Tauta yra vienas tvirčiausių paskutinių dviejų amžių socialinio pasaulio daiktų. Net ir būdama įsivaizduojama, ji yra realus socialinio pasaulio dalykas, savo realumu nei kiek nenusileidžiantis bažnyčių, parlamentų ar teismų realumui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tauta; Bendruomenė; Nationalizmas; Postmodernizmas; Nation; Nationalism; Imagined community; Postmodernism.

ENThe article deals with the analysis of the philosophical assumptions of Benedict Anderson's theory of nationalism. The author has popularized the idea that a nation is an imagined community. The article aims at proving the invalidity of the philosophical assumptions underlying the abovementioned idea. In order to encourage the debates, the author refers to the arguments raised by Edmund Burk and Georg Hegel. These authors challenged the theory of social contract. Imagination cannot explain the origin of nations. On the contrary, the very fact of collective imagination needs a separate explanation. There exist certain objective restrictions of personal and collective imagination. B. Anderson fails to perceive the difference between the nation and the images that dedfine it. [From the publication]