LTTeisė į advokato ir kliento bendravimo paslaptį (profesinė paslaptis) šiame straipsnyje nagrinėjama ir suprantama kaip taisyklė, pagal kurią teisminiuose ar administraciniuose procesuose negali būti reikalaujama atskleisti tam tikro advokato ir kliento bendravimo turinio; jei be kliento sutikimo toks turinys atskleidžiamas, jis negali būti laikomas įrodymu procese. Draudimas atskleisti tokio bendravimo turinį pripažįstamas esminiu elementu siekiant užtikrinti kliento galimybę atvirai bendrauti su advokatu taip užtikrinant teisinės pagalbos veiksmingumą. Teisė į advokato ir kliento bendravimo paslaptį yra susijusi su keliais Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsniais. Europos Žmogaus Teisių Teismas laiko, kad kaltinamojo teisės bendrauti su advokatu nedalyvaujant trečiajam asmeniui ribojimas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto, kuris įtvirtina teisę gintis pačiam arba padedant savo paties pasirinktam gynėjui arba, jei asmuo neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą, reikalavimų. Toks advokato ir kliento bendravimo konfidencialumo reikalavimas taip pat susijęs su Konvencijos 8 straipsniu, kuris suteikia teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas.Europos Žmogaus Teisių Teismo nuomone, atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos tikslus, nėra jokio skirtumo, ar klientui atstovaujantis asmuo yra praktikuojantis advokatas, ar ne. Tuo tarpu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas bylose dėl Europos Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimų pripažįsta, kad advokato ir kliento bendravimo konfidencialumo paslaptis taikytina tik dokumentams su advokatu, kuris nedirba kaltinamoje įmonėje pagal darbo sutartį. Kai profesinės paslapties apsauga nėra pripažįstama ES konkurencijos teisės pažeidimu kaltinamos įmonės korespondencijai gynybos klausimais su jos teisės skyriaus personalu, keltinas klausimas, ar tokiu atveju tinkamai užtikrinama tokių įmonių teisė į advokato ir kliento bendravimo konfidencialumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Advokatai; Advokato praktika; Advokato privilegija; Advokato-kliento komunikavimas; Europos Sąjungos konkurencijos teisė; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms); Konfidencialumas; Konkurencijos teisė; Teisininkas; Žmogaus teisės; Attorney; Competition law; Confidentiality; European Convention on Human rights; European Union competition law; Human rights; Lawyer; Lawyer privelege; Lawyer-client communication; Legal practice.
ENFor the purposes of this article, the right to confidentiality of communications between a lawyer and a client (legal professional privilege) is analysed and understood as a rule under which, in judicial or administrative proceedings, the content of communications between a lawyer and his client shall not be disclosed; if this rule is breached, the content of the communications in question is not treated as evidence in the process. Legal professional privilege is related to several articles of the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. The European Court of Human Rights has found that the violation of the right of an accused to communicate with a lawyer without a third party departs from Article 6(3)(c) of the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms which entitles to defend oneself in person or through a legal assistant. This kind of communication also relates to the Article 8 of the Convention, which provides a right to respect for private and family life, home and correspondence. In the opinion of the European Court of Human Rights, according to the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms there is no difference if a lawyer representing a client is a practitioner or not. However, when dealing with the violations of EU competition law, the Court of Justice of the European Union acknowledges the protection of legal professional privilege only with regard to the communications between an accused companies and an independent lawyer (who does not work for his client on an employment contract basis). When the protection of legal professional privilege is not granted for communications of the accused company with its own legal personnel, a question may arise whether it is considered that sufficient level of confidentiality is ensured for these companies. [From the publication]