LT[...] Straipsnyje analizuojama sportinio turizmo įtaka miestams, o siauriau – kokią įtaką Kauno regiono konkurencingumui daro renginys „Kauno regata“. Tyrimo objektas – konkurencingumo didinimo perspektyva. Tyrimo tikslas – įvertinti „Kauno regatos“ renginio įtaką Kauno regiono konkurencingumui didinti. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti miesto konkurencingumo esmę; nustatyti „Kauno regatos“ rengėjų ir dalyvių požiūrį į renginį ir jo įtaką miesto konkurencingumui. Norint nustatyti „Kauno regatos“ įtaką Kauno miesto konkurencingumui, pasirinktas kokybinis ir kiekybinis tyrimai. Kiekybinio tyrimo tikslas – „Kauno regatos“ dalyvių nuomonė, o kokybinio – suvokimo procesas, kuris grindžiamas individualiomis metodologinėmis žmonių socialinių problemų tyrimo tradicijomis. Tyrimui pagrįsti sukonstruotas kompleksinis, holistinis paveikslas, išsamiai analizuojamas tiriamųjų požiūris, tai leido išsiaiškinti ir paties renginio organizatoriaus poziciją. Kiekybinis tyrimas apėmė 92 respondentus, kurie dalyvauja regatos renginiuose. Kokybinis tyrimas atliktas su ekspertu – „Kauno regatos 2010“ organizatoriumi, Lietuvos buriuotojų sąjungos techninės komisijos pirmininku. Tiriant nustatyta, kad miestų konkurencingumas gali būti analizuojamas tarp labai skirtingų objektų: įmonių, paslaugų, turizmo sektoriaus, darbuotojų, kaimo, miesto, regiono, šalies ir t. t. Iš tiesų didelę reikšmę miestams ir jų veiklos rezultatams turi nacionalinė (ir tarpvalstybinė) politika, šalies ekonominės veiklos struktūra, inovacijų lygis, nacionalinė mokesčių politika, žmogiškųjų išteklių plėtotė, tarifai, makroekonomikos ir pramonės iniciatyvos, kitos viešosios politikos sąlygos, pasiekiamumo laipsnis, darbo jėgos išsilavinimo lygis ir pan. Miestai negali, kaip anksčiau buvo manoma, būti apskritai konkurencingi. Iš tikrųjų jų konkurencingumas susijęs su atskiromis sritimis.Miestai konkuruoja tam, kad padidintų savo patrauklumą potencialioms tikslinėms rinkoms, šiuolaikinei infrastruktūrai, aukštosioms technologijoms, inovacinei veiklai. Vietovės taip pat konkuruoja, kad pagerintų gyvenimo kokybę ir padidintų aplinkos sąlygų standartus, būtų patrauklios kaip turistiniai objektai. Buriavimo sportas Lietuvoje yra sezoniškas, tačiau kasmet jis tampa vis populiaresnis. „Kauno regata“ sulaukia nemažai dalyvių, tačiau norint suorganizuoti gerą renginį būtina žinoti savo dalyvį. Tiriant nustatyta, kad organizuojant buriavimo renginį labai svarbu yra pačios pramogos, kurios pritraukia ne tik dalyvius, bet ir žiūrovus. Būtina nepamiršti sportinio turizmo, kuris prisideda tiek prie renginio sėkmės, tiek ir prie šalies ar miesto ekonomikos. Svarbu sukurti atskiras erdves tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems, turistams ir pan. Svarbu pažymėti ir tai, kad dalyviai atvyksta su šeimomis, su draugais, pateikus pilną paslaugų paketą, atsirastų galimybė turėti nuolatinius regatos ir miesto lankytojus. Pats renginys yra konkurencingas, dalyviai juo patenkinti, renginys plečiasi. Vis dėlto, atsižvelgiant į organizatoriaus pateiktus atsakymus, kyla abejonė dėl renginio įtakos miesto konkurencingumui ateityje. Renginys neturi aiškios strategijos, kaip išlikti rinkoje, nežvelgiama plačiau į tai, kokias ekonomines galimybes jis gali suteikti tiek šio sporto mėgėjams, sporto bazėms, nepamirštant ir miesto. Tad kol kas renginys prisideda prie miesto konkurencingumo, tačiau didėjant pramogų pasiūlai, plečiantis sportinio turizmo sektoriui to gali nebeužtekti. „Kauno regatai“ trūksta unikalumo, todėl ji taps nebeįdomi ir nebekonkurencinga kaip renginys ir miesto dalis. Sprendimas: suburti gerus vadybininkus, numatyti aiškią veiklos strategiją, pasitelkti verslo sektoriaus ir savivaldybės pagalbą. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Buriavimas; Konkurencingumas; Miestų konkurencingumas; Sporto renginiai; Sporto renginys; Turizmas; Competitiveness; Competitiveness of the city; Sport event; Sport's event; Tourism; Yachting.
ENPaper investigates the impact of the event "Kaunas Regatta" („Kauno Regata”) on the competitiveness of Kaunas city. The interview was conducted with the organiser of "Kaunas Regatta", and a questionnaire survey of the participants of this event was carried out. The aim of the research was to assess the impact of the event "Kaunas Regatta" on the increase of competitiveness of Kaunas district. The methods of the research are as follows: analysis of scientific literature sources, interviewing, and questionnaire survey. To assess the impact of "Kaunas Regatta" on the competitiveness of Kaunas city, the qualitative and quantitative research methods were used. The quantitative research helped analyzing the points of view of participants of "Kaunas Regatta". The qualitative research is the perception process based on the individual methodological research traditions of human social problems. A researcher constructs a complex holistic picture, analyses words, exhaustingly reproducesthe respondents’opinions and conducts a research under the natural environment (Luobikienė, 2000). The researches showed that the event is competitive by its nature; the participants are satisfied with it; the event is spreading out; however, taking into consideration the answers of organisers, the doubts are cast upon the impact of the event on the city competitivenessin future. In Lithuania, yachting is a seasonal sport; however, it is gaining popularity from year to year. "Kaunas Regatta" brings together quite lot of the participants; however, aiming to organise an efficient event, it is essential to know your particular participant.According to the data collected from the analyzed literature sources and the questionnaire survey, one may state that entertainments that attract not only the participants, but also the spectators, are of prime importance for organization of a yachting event. It is essential not to forget about the sport tourism that contributes both to the event success and the country or city economy. It is important to provide separate space for children, adults, tourists, etc. [From the publication]