Trajectories of regional identities in Lithuania, Latvia and Estonia

LTAutorius tyrinėja politinių regionų konstravimą Baltijos valstybėse. Pagrindinis tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos elito konstruojamas regioninių tapatybių trajektorijas, jų suderinamumą bei tvarumą pasitelkiant konstruktyvizmo prielaidas bei diskurso analizę. Autorius nagrinėja du pagrindinius teiginius: 1. Politinių regionų konstravimas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo pagrįstas sovietiniu palikimu bei vėlesniais suvereniteto užtikrinimo bei saugumo interesais, kurių išvestinės – transatlantinė integracija vs. Rusija – buvo svarbiausios kategorijos apibrėžiant Pabaltijo politinius regioninius identitetus; 2. Trišalė „baltiškojo“ sub-regiono tapatybė, lyginant su kitais regioniniais ryšiais, Lietuvai, Latvijai ir Estijai buvo reikšmnigiausios.Reikšminiai žodžiai: Regionai; Baltijos šalys (Baltic states); Tapatumas; Identiškumas; Regional identity; Baltic States.

ENThe author examines the construction of political regions in the Baltic states. The main aim of the study is to analyse the trajectories of regional identities among the political elite of Lithuania, Latvia and Estonia and the extent of discursive compatibility and sustainability, employing the adjusted constructivist reasoning and discourse analysis. The author considers two main statements: 1. Construction of political regions in Lithuania, Latvia and Estonia was dominated by Soviet legacies and subsequent sovereignty and security concerns whose derivatives – Transatlantic integration vs. Russia – were the most relevant categories for regional identities in the Baltics; 2. The trilateral Baltic sub-regional identity has been the most important for Lithuania, Latvia and Estonia, compared with other regional affiliations. [From the publication]