Paukščiai Lietuvos pilyse

LTTiriant archeologines gyvenvietes, buvo sukaupta unikali žinduolių, paukščių ir žuvų kaulų kolekcija. Ankstesnių laikotarpių žinduolių osteologinė medžiaga – neblogai ištirta, tačiau viduramžiais datuojamų paukščių kaulų kolekcija nėra išsamiau tyrinėta, todėl šio straipsnio tikslas – išanalizuoti paukščių kaulus, nustatyti, kokių rūšių paukščiai buvo iškasti Lietuvos pilyse. Tiriant archeologiniuose paminkluose iškastų paukščių kaulų medžiagą, buvo remtasi Bergeno muziejaus Osteologijos skyriaus paukščių kolekcija, Lietuvos veterinarijos akademijos Anatomijos ir histologijos katedros Osteologijos laboratorijos saugykloje esančia šių dienų paukščių skeletų ir kaulų kolekcija, T. Ivanausko zoologijos muziejuje sukaupta paukščių kolekcija. Paukščių kaulai buvo tiriami dviem būdais: kaulai matuoti remiantis A. von den Driesch metodu ir taikyta lyginamoji morfologija. Atlikus tyrimą, apibendrinus aukščiau aprašytus duomenis ir palyginus juos su ankstesne medžiaga paaiškėjo, kad neolito laikotarpiu buvo labai didelė paukščių įvairovė (31 rūšis), o žalvario amžiuje iškasti paukščiai (4 rūšys) išskirti į dvi stambias grupes: naminiai ir laukiniai paukščiai. Šie skirtumai dar labiau išryškėjo analizuojant pilyse iškastą kaulų medžiagą. Archeologų tirtose pilyse dominavo vištinių (81,70%), žąsų (9,02%) ir ančių (3,61%) kaulai (6 lentelė). Mažas kaulų medžiagos kiekis neleido padaryti plačių išvadų, tačiau pažymėtina, kad naminių paukščių kaulai dominavo tarp visų paukščių kaulų.Reikšminiai žodžiai: Kauno pilis; Kernavės archeologiniai paminklai; Klaipėdos/Memel pilis; Lietuvos pilys; Osteologija; Paleozoologija; Paukščiai; Viduramžiai-XVII a.; Viduramžių archeologija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, pilių archeologija, zooarcheologija; Vilniaus Žemutinė pilis; Castles of Lithuania; Kaunas Castle; Kernavė sites; Klaipėda/Memel Castle; Medieva ltimes-17 a.; Medieval archaeology, Grand Duchy of Lithuania, archaeology of castles, archaeozoology; Osteology; Paleozoology; Vilnius Lower Castle.

ENWhen exploring archaeological settlements, a unique collection of the bones of mammals, birds and fish has been accumulated. The osteological material of mammals of earlier periods has not been well investigated, but the collection of bird bones dating back to the Middle Ages has not been studied more thoroughly. Therefore, the aim of this article is to analyse bird bones and determine which bird species were excavated in Lithuanian castles. While studying bird bones excavated in archaeological monuments, the bird collection of the Department of Osteology of the Museum of Bergen, the collection of the newest bone skeletons and bones stored at the storage of the laboratory of the Department of Anatomy and Histology at the Lithuanian Veterinary Academy, and the bird collection stored at the Tadas Ivanauskas Zoological Museum have been used. Bird bones would be investigated in two ways: the bones would be marinated using Angela von den Driesch's method and then comparative morphology would be used. After carrying out the study, summarizing the aforementioned data and comparing them with the previous material, it was revealed that there was a large variety of birds in the Neolithic period (31 species). The birds excavated in the Bronze Age (4 species) were divided into two large groups: domestic and wild birds. These differences were even more pronounced when analysing bone material found in castles. In castles examined by archaeologists, chicken (81.70%), goose (9.02%) and duck (3.61%) bones were dominant (see Table 6). The low amount of bone material did not allow for broad conclusions, but it should be noted that the bones of domestic birds dominated among all bones.

• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History