Is effective educational reform possible without essential changes in attitudes to knowledge and society?

LTStraipsnyje siekiama apžvelgti kai kuriuos probleminius požiūrius į edukologijos mokslą – tiek disciplinos viduje, tiek už jos ribų, ir pabrėžti objektyvią edukologijos mokslo galią, prisidedančią prie veiksmingos švietimo reformos. Pirmoje dalyje aptariami problemiški veiksmingos švietimo reformos klausimai, susiję su įvairiapuse informacinės visuomenės savybių plėtra skirtingose šalyse. Antroje dalyje analizuojama edukologijos mokslo galia ir jos veikla siekiant veiksmingos švietimo reformos. Trečiojoje dalyje pabrėžiama suinteresuotųjų grupių (mokslo darbuotojų, švietimo vadovų, administratorių, dėstytojų ir besimokančiųjų) požiūrio į edukologijos mokslą kaitos svarba. Apibendrinant galima pastebėti, kad veiksminga švietimo reforma, leidžianti plėtoti ne tik informacinės visuomenės, bet ir mokymosi visuomenės savybes, yra beveik neįmanoma be aiškių žinių apie švietimą, mokslo darbuotojų, švietimo vadovų, administratorių, dėstytojų ir besimokančiųjų mokslo darbuotojų esminių požiūrių į edukologijos mokslą. Tačiau šie pokyčių procesai skirtingų suinteresuotųjų šalių grupių atžvilgiu skiriasi skirtingais aspektais. Labai svarbu pakeisti permainingą požiūrį į edukologijos mokslą Lietuvoje. Sudėtinga finansinė padėtis lemia ypatingo išradingumo poreikį, ieškant galimybių įgyvendinti veiksmingą švietimo reformos strategiją. Lietuva negali likti besivystančios pasaulinės informacinės visuomenės pakraštyje.Reikšminiai žodžiai: Besimokanti visuomenė; Efektyvi švietimo reforma; Efektyvumas; Informacinė visuomenė; Kaita; Mokymasis visą gyvenimą; Visuomenė; Švietimo reforma; Žinios; Change; Educational reform; Efectiveness; Effective educational reform; Information society; Knowledge; Learning society; Lifelong learning; Society.

ENThe article aims to observe some problematic approaches to the educational science, within and outside the discipline, and to emphasise the objective power of educational science, contributing to an effective education reform. The first part discusses the problematic issues of the effective education reform which are related to the development of the diverse information society's features in different countries. The second part analyses the power of the educational science and its activity with regard to the effective education reform. The third part emphasises the changing attitudes of the stakeholders (researchers, education managers, administrators, lecturers and learners) to the importance of the educational science. To sum up, it can be noted that the effective education reform, which allows to develop the features of not only the information society, but also of learning societies, is almost impossible without a clear knowledge of education, a fundamental attitude of researchers, educators, administrators, teachers and learners for the educational science. However, these processes of change in respect to the different groups of stakeholders varies in different aspects. It is very important to change a variable attitude for the educational science in Lithuania. A difficult financial situation influences the need for special inventiveness while searching for opportunities to implement an effective educational reform strategy. Lithuania cannot remain on the edge of the developing global information society.

• Švietimo politika ir jos tyrimo metodologija : monografija / Eglė Katiliūtė ; Lietuvos Kūno kultūros akademija. Kaunas : LKKA, 2008. 320 p.
• Švietimo politikos samprata: teorinio ir praktinio požiūrio santykis / Eglė Katiliūtė. Sveikatos ir socialinių mokslų taikomieji tyrimai: sandūra ir sąveika. 2006, Nr. 2, p. 80-91.