Knowledge mobility between higher education and educational practice : pursuing qualities of the learning society

LTStraipsnyje aptariami tradiciniai ir inovatyvūs aukštojo mokslo modeliai bei jų perspektyvumas šiuolaikinių ekonominių ir socialinių procesų kontekste. Pažymima, kad transformacijos procesai visuomenėje atskleidžia būtinybę kalbėti apie aukštojo mokslo srityje sukurtų žinių, jų mobilumo ir visuomenės sąveiką. Teigiama, kad nauja žinių produkavimo infrastruktūra lemia žinių pokyčius aukštosiose mokyklose: pamažu disciplina, hierarchija ir akademizmu grįstus santykius keičia tarpdiscipliniškumas ir paprastesnė hierarchinė struktūra. Konstatuojama, kad vis didesnis vaidmuo tenka taikomajam žinių pobūdžiui. Aptariamas tradicinis linijinis modelis, pagal kurį universitetas atlieka mokslinius tyrimus atsižvelgiant į numanomą jų rezultatų mokslinę reikšmę. Pastebima, kad tradicinis linijinis žinių judėjimo modelis yra pasenęs ir netinkamas šiuolaikinėje visuomenėje. Pabrėžiama, kad šiuolakiniame aukštajame moksle svarbūs interaktyvūs ir tinkliniai modeliai, kurie yra lankstūs ir suteikia galimybes visiems suinteresuotiesiems dalyvauti žinių kūrimo, sklaidos ir novacijų procesuose. Atkreipiamas dėmesys, kad naujos žinios gali tapti inovatyviomis tik tada, kai asmuo yra suinteresuotas žinoti, kai gali sužinoti apie žinių buvimą, jas rasti ir įsisavinti. Pažymima, kad būtent tinklinis modelis ne tik jungia skirtingų tipų žinias, sukurtas skirtingu laiku ir skirtingose vietose, bet ir reikalauja žinių sklaidos ten, kur tai labiausiai būtina ir naudinga. Daroma išvada, kad pagrindinis dėmesys aukštajame moksle turi būti kreipiamas į žinių mobilumą, remiantis tinkliniais modeliais.Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Idiosinkratinis vystimosi potencialas; Mobilumas; Mokymasis, visuomenė; Numanomos žinios; Tinklaveika; Žinios; Higher education; Knowledge; Learning; Mobility; Networking; Society; Tacit knowledge; The idiosyncratic potential for development.

ENTraditional and innovative models of higher education and its viability in the context of modern economic and social processes are examined in the article. It is noted, that processes of transformation in the society raises a necessity to talk about knowledge, created by higher education, its mobility and society's interaction. It is stated, that the change of knowledge at schools (discipline, hierarchy and academicism relations are replaced by transdisciplinary and simplified hierarchal structure) is determined by infrastructure of knowledge production. Moreover, the influence of applied knowledge is increasing. Traditional linear model, which is the basis of scientific researches considering the intended scientific significance, is discussed in the article. As noticed, this traditional linear model of language movement is outdated and not suitable for modern society. It is emphasised, that in modern higher education, interactive and grid models, which are flexible and provide a chance for everyone who are interested in knowledge creation, dissemination and novation processes, are important. Another important statement is that foreground can become innovative only when a person is interested in knowing when he can know about foreground, find it and understand. It is also noted, that the grid model not only connects different knowledge, created at different time and place, but also requires knowledge dissemination where it is needed. It is concluded, that the main focus in higher education has to be in knowledge mobility, based on grid models.

• Mokslinių tyrimų, technologijų, inovacijų politika ir žinių ekonomikos plėtra : nacionalinio plano metmenys / Valentinas Snitka. Kaunas : Naujasis lankas, 2002. 253 p.
• Nacionalinės inovacijų sistemos vystymo metodologija : disertacija / Monika Kriaučionienė. Kaunas, 2002. 181 lap.