Kodėl tėvai kartoja vaikų pasakymus

LTKalbos mokymasis prasideda jau kūdikystėje, todėl vaikų kalbos raidą labai veikia tai, kaip su jais bendrauja tėvai ir kiti šeimos nariai, kokio kalbinio ir komunikacinio modelio jie laikosi, kaip ir kiek skatina bei moko vaikus kalbėti. Dėl įvairių socialinių, psichologinių ir kitokių veiksnių įtakos šeimų požiūris į vaiko kalbos ugdymą yra labai skirtingas: vieni tėvai stengiasi lavinti vaiko kalbą žaisdami specialius kalbinius žaidimus, skaitydami vaikui knygas, sekdami pasakas ir pan., kiti laikosi nuostatos, jog kalba yra išmokstama savaime; vienose šeimose su vaikais bendraujama kaip su lygiaverčiais pokalbio dalyviais, kitose – vaikui netgi neleidžiama kalbėti, kai kalbasi suaugusieji. Dėl tokių kalbinio bei komunikacinio suaugusiųjų elgesio skirtumų vaikai ateina į mokyklą įgiję labai skirtingų kalbos ir bendravimo įgūdžių, ir tai yra viena priežasčių, lemiančių adaptacijos mokykloje bei mokymosi rezultatų skirtumus. Siekiant sėkmingo gimtosios kalbos mokymosi labai svarbu jau nuo ankstyvos vaikystės padėti vaikui turtinti ir lavinti kalbą, ir tam dažnai net nereikia specialių priemonių, užtenka kokybiško natūralaus kasdieninio bendravimo šeimoje. Straipsnyje aprašomas lingvistinis tyrimas atskleidžia, kaip natūralių spontaniškų pokalbių metu tėvai moko vaiką gimtosios kalbos taisyklių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: 1-3 metai; Gimtoji kalba; Kalbos frazės; Kartojimas; Natūralus bendravimas su vaiku; Pasakymai; Pokalbis; Tėvai; Tėvų imitacijos, pakartojimai; Vaikai; Vaikiškoji lietuvių kalba; 1-3 year; Children; Communication; Expressions; In child Lithuanian language; Language phrases; Native language; Natural interaction with the child; Parental imitation; Parents; Repeating; Repetition.

ENArticle addresses the early mastering process of language; the learning of language starts in the babyhood already, therefore, the development of children's language is greatly influenced by the manner of intercommunication between parents and children. Children come to school with greatly different language skills formed on the basis of their everyday communication with parents, that is why it is of great importance to help children develop and enrich the native language from the early childhood in order to achieve successful learning process of the native language. No special means are normally required for this, only qualitative natural everyday communication would be sufficient, just the one described in the article. [From the publication]