Wörterbuch von Daniel Klein - ein Opfer der Flammen?

LTAutorė straipsnyje kelia klausimą, ar Danieliaus Kleino žodynas iš tiesų pražuvo liepsnose. Jos poleminį klausimą sukėlė Liucijos Citavičiūtės straipsnyje „Įsrūties apskrities bažnyčių ir mokyklų vizitacijos potvarkio „Recessus generalis“ (1639) reikšmė lietuvių raštijai ir jos vykdytojas Danielius Kleinas" esantis teiginys, kad D. Kleino „Grammatica Litvanica“ (1653) pratarmėje paminėtas žodyno rankraštis esąs sudegęs. Straipsnyje šis L. Citavičiūtės teiginys svarstomas kritiškai skaitant ir aiškinantis jos pačios panaudotą šaltinį. Autorės nuomone, L.Citavičiūtė galėjusi neteisingai interpretuoti vokišką laiško žodį apie turtą, ir iš tos klaidingos interpretacijos daryti klaidingas išvadas. Kaip vieną iš argumentų prieš žodyno sudeginimą pateikiami paties D. Kleino žodžiai, kuriuose jis rašo apie gaisrą, sutrukdžiusį žodyno rengimui, bet ne apie paties žodyno rankraščio praradimą gaisro metu. Taip pat cituojami kiti D. Kleino žodžiai apie jo kūrybinius prioritetus, o ne žodyno rankraščio praradimą. Taip pat pažymima, kad L. Citavičiūtės prielaida , jog neaišku, kur sudegė rankraštis – jo paties ar recenzentų namuose, apskritai neturi pagrindo, mat autorės nuomone, laiške niekur nerašoma apie tai, kad rankraštis būtų sudegęs, nagrinėjami tik karo Tilžėje veiksmai, nesutarimai su kritikais. Reziumuojama, kad ne žodyno rankraščio praradimas, bet nuolatinės konfrontacijos su savo kritikais ir autoriaus koncentracija į savo rengiamą giesmyną buvo priežastys, dėl kurių minimas žodynas iš tiesų niekad nebuvo užbaigtas.