LTStraipsnyje analizuojami K. Bradūno poezijos rinkiniai „Užeigoje prie Vilniaus vieškelio“ (1981), „Prierašai“ (1983), „Krikšto vanduo Joninių naktį“. (1987). Straipsnio problema – lyrinio subjekto ir kitų figūrų veiksmai poezijoje, jų charakterizuojamas ir per juos atsiskleidžiantis mitinis bei krikščioniškas Bradūno knygų akiratis. Remiantis P. Ricoeuro, E. Cassirerio ir kitų autorių teorijomis, krikščionybė išryškėja mitinio mąstymo giminystėje ir sykiu kaip visiškai kitas sakralumo akiratis. Mitinei ir krikščioniškai veiksmo sampratai Bradūno poezijoje reikšmingos yra laiko (pradžių pradžios), erdvės ir ypač daiktiškumo kategorijos. Akmens ir kitų daiktų poetinis individualumas yra mitiškai konkretaus pasaulio forma, mitinį mąstymą leidžianti suvokti kaip kelią krikščioniškos poetinės meditacijos, dieviško neapibrėžtumo link. Eucharistinis daiktų simboliškumas Bradūno poezijoje yra svarbus kasdienio pasaulio, jo veiksmų ženklas. Aukos ir kūrybos veiksmai yra svarbiausias probleminis straipsnio laukas. Bradūno poezijoje sąveikauja skirtingi aukos (Eucharistijos kaip svarbiausio krikščionybės veiksmo) variantai, biblinė pasaulio sukūrimo iš nieko idėja ir daiktišku pirmapradiškumu žymėtas pasaulio sukūrimas. Aukojimas išryškina krikščioniško tapsmo ir mitinio virsmo poetines įtampas bei harmoniją. Sakralumo patirčiai atvira mitinė nuošalės erdvė ir tam tikri krikščioniško akiračio veiksmai susijungia intymaus pokalbio situacijoje. Dievišką susitikimą sąlygojančių veiksmų ar „homilijų“ krikščioniškumą ypač sustiprina asmeninio santykio su Dievu plėtotė.Reikšminiai žodžiai: Aukojimas; Aukos motyvas; Krikščionybės motyvai; Literatūra ir mitas; Mitologija; Mitopoetika; Pagoniškas ir krikščioniškas tikėjimas; Pagonybė; Poetinė homilija; Sakralumas; Veiksmo sąmonė; Šventasis Raštas; Bible; Christian motifs; Consciousness of action; Literature and myth; Mythology; Mythopoetic; Oblation; Paganism; Poetic homily; Pre-christian and Christian faith; Sacrality; The victim's motif.
ENThe article analyses the collections of Kazys Bradūnas' poetry, namely "Užeigoje prie Vilniaus vieškelio" (1981) ("At a Pub Near Vilnius Freeway"), "Prierašai" (1983) ("Additional Notes"), "Krikšto vanduo Joninių naktį" ("The Water for Baptisim on the Midsummer Day") (1987). The problem of the article is the actions in poetry performed by the lyrical subject and other figures, as well as the mythical and Christian scope of Bradūnas' books that the said figures characterize and reveal. According to the theories of Paul Ricœur, Ernst Cassirer and other authors, Christianity manifests itself in kinship with mythical thinking and at the same time as an entirely different scope of sacredness. The mythical and Christian conception of action in Bradūnas' poetry values the categories of time (the initial beginning), space, and, particularly, materiality. The poetic individuality of stone and other things is a form of a world that is concrete in a mythical way, allowing to perceive mythical thinking as a path towards Christian poetic meditation and divine uncertainty. Eucharistic symbolism of things in Bradūnas' poetry is an important sign of the everyday world and its actions. The acts of sacrifice and creation are the most important problem areas of the article. In Bradūnas' poetry, the different versions of a sacrifice (the Eucharist as the main act of Christianity), biblical idea of the world being created from nothing and idea of the creation of the world being marked by material primitivity all interact together. The sacrification highlights the poetic tensions and harmony of the Christian and mythical transformations. The distant mythical space that is open to experience sacredness and certain actions of a Christian perspective become one in the situation of an intimate conversation. The Christianity of actions or "homilies" determining the divine encounter is especially enhanced by the development of a personal relationship with God.