Development of social preparedness of sports pedagogues

LTStraipsnyje siekiama atskleisti būsimųjų sporto pedagogų socialines parengties raidą socialinio rengimo kontekste. Socialinė parengtis šiame straipsnyje interpretuojama kaip socialinių įgūdžių valdymas, gebėjimas adaptyviai ir adekvačiai elgtis, savęs pažinimas, efektyvus bendravimas ir bendradarbiavimas, sprendimų priėmimas, problemų sprendimas, o socialinė kompetencija kaip gebėjimas kurti efektyvius tarpasmeninius santykius, kai efektyvumas pripažįstamas ne tik paties, bet ir kitų individų. Teorinis šio darbo aktualumas grindžiamas tuo, kad vakarų šalių autoriai neakcentuoja pedagogo socialinės parengties, socialinių įgūdžių reikšmės. Lietuvoje pedagogų socialinės parengties raidos vertinimas - nėra išsamiai nagrinėta sritis, be to, visuomenėje vykstantys reiškiniai rodo, kad mokslinis šios problemos tyrimas tikslingas. Moksliniai tyrimai rodo, kad pagrindiniai dalykai, kurių būsimieji pedagogai stokoja, tai - geresnis savęs vertinimas, orumas, gebėjimas valdyti emocijas, ugdytis teigiamas nuostatas, įveikti įtampą, nerimą, konstruktyviai spręsti konfliktus ir kylančias problemas. Nemažai būsimųjų sporto pedagogų pedagoginio bendravimo ir bendradarbiavimo pagrindų išmoksta iš savo patirties, tačiau tai dažnai ilgas ir skausmingas kelias. Vis dėlto tikslinga atskleisti, kaip pedagoginė praktika padeda kaupti ir lavinti socialinių įgūdžių rezervą. Mokslinė darbo problema yra ta, kad vis dar stokojama duomenų, koks yra socialinio rengimo (mūsų atveju - pedagoginės praktikos kaip socialinio rengimo formos) vaidmuo būsimųjų sporto pedagogų socialinės parengties raidai. Darbo tikslas -atskleisti sporto pedagogų socialinės parengties raidą. Tyrimo objektas - sporto pedagogų socialinės parengties raida prieš socialinį rengimą (pedagoginę praktiką) ir po jo.Tyrimo uždaviniai: 1) apklausos metodu nustatyti, ar skiriasi sporto pedagogų socialinės parengties komponentų (socialinės kompetencijos, statuso siekio bei orientacijos išvengti nesėkmių) lygis prieš socialinį rengimą ir po jo; 2) stebėjimo metodu palyginti sporto pedagogų socialinės parengties lygį prieš socialinį rengimą ir po jo. Buvo keliama hipotezė, kad po socialinio rengimo būsimųjų sporto pedagogų socialinės parengties lygis tampa aukštesnis. Darbe buvo taikyti šie tyrimo metodai: apklausa (adaptuotas E. Rogovo klausimynas), stebėjimas (R. Beilso stebėjimo duomenų kategorizavimo sistema), matematinė statistika (t kriterijus, x' kriterijus). E. Rogovo metodika buvo nustatomi šie komponentai: socialinės kompetencijos lygis, statuso siekis bei orientacija vengti nesėkmių. Stebėjimo metodu buvo tiriamos sporto pedagogų socialinės sąveikos formos. Studentai vedė tris kontrolines pamokas, kurias stebėjo jų kolegos (studentai), registruodami studentų socialinę sąveiką remiantis R. Bales stebėjimo schemos protokolu. LKKA studentai tyrimui buvo pasirinkti todėl, kad LKKA parengia 80 procentų Lietuvos sporto pedagogų. Tyrimas buvo organizuojamas dviem etapais. 2001 m. buvo ištirta 118 LKKA Sporto edukologijos fakulteto būsimųjų sporto pedagogų (apklausa buvo atlikta prieš pirmąją pedagoginę praktiką, o stebėjimas - praktikos metu), o 2002 m. tyrimas buvo pakartotas (apklausa buvo atlikta po antrosios pedagoginės praktikos, o stebėjimas - antrosios praktikos metu). Buvo tiriami tie patys studentai. Siekiant palyginti socialinės parengties komponentus prieš pedagoginę praktiką ir po jos, komponentai buvo vertinami balais, o statistiniams skirtumams nustatyti naudotasi t kriterijumi.Darbe išryškinta studentų (būsimųjų sporto pedagogų) socialinės parengties priklausomybė nuo pedagoginės praktikos, kaip vienos iš svarbiausių socialinio rengimo formų. Po antrosios pedagoginės praktikos studentų duomenys, lyginant juos su studentų duomenimis prieš pirmąją praktiką, rodo, kad atlikę praktiką studentai yra statistiškai patikimai socialiai kompetentingesni (prieš praktiką - 7.98±1.16 balo, po -9.84±1.36: t=2, t=2.07, p<0,05). Nenustatytas tik statistiškai patikimas skirtumas pagal būsimųjų pedagogų statuso siekį prieš praktiką ir po jos. Po antrosios pedagoginės praktikos padidėjo studentų orientacija išvengti nesėkmių (p<0.05). Siekiant palyginti sporto pedagogų socialinės parengties lygį prieš socialinį rengimą ir po jo, buvo taikoma R. Beilso stebėjimo duomenų kategorizavimo sistema. Buvo nustatyti būsimųjų sporto pedagogų socialinės parengties lygį apibūdinančių kategorijų vidutiniai dažniai. Išryškėjo statistiškai patikimi (p<0,05) skirtumai per pirmąją ir per antrąją pedagoginę praktiką sporto pedagogams kuriant emociškai teigiamus ir dalykinius santykius, susijusius su problemos sprendimu: per antrąją pedagoginę praktiką būsimieji sporto pedagogai labiau siekė solidarumo, lengviau bendravo, dažniau pritarė, dažniau siūlė, nurodė veiklos kryptį, dažniau išreiškė savo nuomonę, dažniau aiškino. Galima manyti, kad stebėjimo būdu nustatyta padidėjusi sporto pedagogų socialinė parengtis, susijusi su per pirmąją pedagoginę praktiką įgytais socialiniais įgūdžiais. Vadinasi, gauti rezultatai patvirtina hipotezę, kad po socialinio rengimo sporto pedagogų socialinės parengties lygis yra aukštesnis. Tačiau išryškėjo, kad dar reikalingi nauji ir gilesni tyrimai, kuriuose būtų analizuojama, kaip būsimųjų pedagogų socialinę parengtį įtakoja pedagoginės praktikos trukmė. [Iš leidinio]

ENThe paper seeks to reveal the development of social preparedness of sports pedagogues in the context of social training. The investigation was organized in two stages. In 2001, 118 future sports pedagogues of the Lithuanian Academy of Physical Education, were tested. In 2002, the same investigation was repeated. It was established that after the teaching practice students (future sports pedagogues) were statistically significantly more competent socially. Statistically significant differences were revealed regarding the capability of sports pedagogues to create emotionally positive and objective relations connected to the problem solution: during the second session of teaching practice future sports pedagogues were more striving for solidarity, communicating more easily, more often approving, more frequently proposing, indicating the direction of actions, expressing personal opinion and more frequently explaining. [From the publication]