Pro-testo laboratorija : bendradarbiavimo strategija kaip viešosios erdvės steigtis

LTStraipsnyje dalyvavimo ir bendradarbiavimo aspektu analizuojamas menininkų Nomedos ir Gedimino Urbonų inicijuotas projektas „Pro-testo laboratorija“ (nuo 2005 m.). Sukurtas kaip judėjimas už viešųjų ir kultūros erdvių išsaugojimą Vilniaus mieste, projektas tuo pačiu siekė tyrinėti galimas ir negalimas pilietinio protesto formas konkrečiame socialiniame kultūriniame kontekste. Straipsnyje projektas analizuojamas šiuolaikinio meno kontekste, teigiant, kad jame pasitelkta bendradarbiavimo strategija įgalino „Pro-testo laboratoriją“ ne tik kalbėti apie problemas, susijusias su viešąja erdve ir viešuoju interesu, bet juos sukurti – o tai lėmė projekto įtaigumą ir šiuolaikinio meno, ir politinio aktyvizmo kontekste. Remiantis ir kartu abejojant Rudi Laermanso meninės kolaboracijos idėja išanalizuojama kompleksiška projekto bendradarbių ir dalyvių tipologija, išryškinant nuolatinės dialektikos tarp aktyvizmo ir pramogos kuriamas reikšmes. Taip pat aptariama, kaip projektas funkcionuoja šiuolaikinio meno institucijų kontekste, iškeliant anonimiškumo ir autorystės, kolektyviškumo ir vienbalsiškumo problemas ir apibrėžiant autorystės atkūrimo gestą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Autorystės atkūrimas; Bendradarbiavimas; Dalyvaujamasis menas; Kolektyviškumas; Pro-testo laboratorija, Vilnius, viešoji kultūros erdvė, privačioji kultūros erdvė, pilietinio protesto forma; Viešoji erdvė; Collaboration; Collectivity; Participatory art; Pro-test Lab project, Vilnius, public cultural space, private cultural space, civic protest; Public space; Restoration of authorship.

ENArticle deals with participatory and collaborative aspects of the Pro-test Lab project, initiated by artists Nomeda and Gediminas Urbonas (started in 2005). Founded as a movement for public and cultural spaces in Vilnius City, the project was seeking to research possible and impossible forms of public protest in a highly specific social and cultural context. The project assumes the perspective of artistic theory. It assumes that the collaborative strategy was the means that enabled the Pro-test Lab to actually found and perform public space and public interest rather than merely raising problems around them. The collaborative strategy subsequently led to its success and compelling status in the context both of contemporary art and political activism. Using and at the same time questioning the notion of artistic collaboration by Rudi Laermans, the article analyses a complex typology of collaborators and participants in the Pro-test Lab. The article concludes with the issues of anonymity and authorship, collectivity and unanimity, brought up by the contradictory way in which the project operates in contemporary art institutions. [From the publication]