Vieta, kalba, kultūra kaip švietimo erdvės apibrėžtys

LTŠvietimo reformos pradžioje buvo išprovokuota lėkšta (triviali) diskusija dėl tautinės mokyklos kūrimo. Šiame straipsnyje ir bandoma apžvelgti, kaip daktarė Meilė Lukšienė ir kai kurie jos kolegos suprato ir interpretavo tautinės mokyklos sąvoką. Daug dėmesio straipsnyje skiriama geokultūrinei Lietuvos švietimo erdvės analizei. Remiantis I. Wallersteino ir D. Zamiatino tyrimais, geokultūra apibrėžiama kaip kultūros subjektų geografinių vaizdinių tapsmas, raida ir rezultatas. Konstatuojama, kad Lietuva išlieka geokultūrinių ir geopolitinių įtakų ir sankirtų zonoje, kaip kadaise teigė S. Šalkauskis ir A. Maceina. Itin daug dėmesio skiriama kalbai kaip žmogaus jungčiai su vieta ir daiktais. Pasiremiant A. Šliogerio ir V. Kavolio įžvalgomis akcentuojama, kad tik kalba, prisiminimai gali žmogų grąžinti į jo egzistencinę vietą. Tai liudija mūsų egzodo literatūra. Paskutinė straipsnio dalis skirta geokultūrinei tapatybei, kuri apibrėžiama kaip kultūrinio subjekto (asmens, valstybės) tapatinimasis su tam tikros teritorinės erdvės kultūra, tradicija. Pateikiama geokultūrinių erdvių schema. Geokultūriniai tyrimai (literatūros, kalbos, kultūros, filosofijos srityse) Lietuvoje dar tik pradedami. Jų rezultatai turėtų praturtinti M. Lukšienės keltas žmogaus ir kultūros sąsajų plotmes ir ugdymo erdves. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Geokultūra; Geokultūrinė tapatybė; M. Lukšienė; M. Lukšienė, tautinė mokykla, vieta, geokultūra, geokultūrinė tapatybė; Meilė Lukšienė; Tautinė mokykla; Vieta; Geo-cultural identity; Geo-culture; Geocultural identity; Geoculture; M. Lukšienė; M. Lukšienė, national school, place, geoculture, geocultural identity; Meilė Lukšienė; National school; Place.

ENAt the beginning of the reform of education, the shallow (trivial) discussion on the establishment of a national school was raised. This article aims at reviewing how Doctor Meilė Lukšienė and some of her colleagues understood and interpreted the concept of a national school. Geocultural analysis of educational environment in Lithuania takes up a great part of the article. According to I. Wallerstein ir D. Zmiati’s research, geoculture is defined as a formation, development and result of geographical images. Similarly to S. Šalkauskis and A. Maceina’s claims at their time, it has been stated that Lithuania still remains in the zone of geocultural and geopolitical influences and intersections. Special attention is paid to language as the link between a human and a place, things. Referring to the insights of A. Šliogeris and V. Kavolis’, it is emphasized that only language and memories can bring a human to his existential place. That is supported by our exodus literature. The last part of the article discusses geopolitical identity, described as the cultural subject’s (individual, state) identification with the culture, tradition of some certain territorial area. A scheme of geocultural areas has been presented. In Lithuania, geocultural researches (investigations in spheres of literature, language, culture, philosophy) have been started only recently. Results of these researches should extend the scope of interfaces between humans and culture as well as educational spaces raised by M. Lukšienė. [From the publication]

• Filosofija / Philosophy
• Etnologija / Ethnology
• Edukologija / Education
• Kalbotyra / Linguistics