Konstruktyvioji teisės epistemologija

LTTeisės mokslo ir kitų socialinių bei humanitarinių mokslų suartėjimas dažnai kritikuojamas: viena vertus, priekaištaujama, kad socialiniai ir humanitariniai mokslai neišmano teisės mokslo specifikos, o kita vertus, teigiama, kad teisės kategorijų formalizavimas pernelyg atitrūksta nuo socialinės tikrovės. Socialinių mokslų integravimas į moderniosios teisės erdvę kelia problemų: tai neišsprendžia teisinės realybės ir teisės mokslo konfliktų bei kuria naują tikrovę, kuri iš esmės nėra nei grynai teisinė, nei grynai mokslinė. Teisės filosofijos, teisės sociologijos, teisės ekonominės analizės ar juridinės politologijos disciplinos yra hibridiniai socialinių mokslų dariniai. Jie teisę tiria pačiais įvairiausiais socialinių mokslų aspektais, ir tai verčia apie teisę kalbėti ne tik teisės mokslo, bet ir teisės praktikos diskursais, kurie aptariami šiame straipsnyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Teisės mokslas, socialiniai ir humanitariniai mokslai, jurisprudencija, teisėtumas, įstatymas; Teisėtyra, įstatymas, socialinis diskursas, prigimtinis istatymas, pozityvioji teisė; Jurisprudence, law, social discourse, natural law, positive law; Legal science, social and humanitarian sciences, jurisprudence, justice, law.

ENThe approach of jurisprudence to other social and humanitarian sciences is frequently criticized. On one side, it is argued that the social and humanitarian sciences are ignorant of jurisprudence’s peculiarity; on other side, it is pointed out that the formalization of juridical categories loses touch with social reality. The integration of social sciences into the space of modern jurisprudence is a phenomenon which raises problems. The integration does not solve the conflict between juridical reality and jurisprudence and creates a new reality which is neither entirely juridical nor entirely scientific. Philosophies of law, sociologies of law, a juridical analysis of economy, and juridical political science are crossbreed formations of social sciences. They study social aspects of law and speak of law not only by jurisprudential discourses but also by juridical practice discourses which are discussed in this article. [From the publication]