Lietuvos istorija dokumentiniame kine ir televizijoje. Diskurso konstravimo ypatybės

LTStraipsnio tikslas yra atskleisti istorijos diskurso Lietuvos dokumentiniame kine bei televizijoje konstravimo ypatybes. Išsikeltas tikslas konkretinamas šiais uždaviniais: 1. nusakyti audiovizualinės istorijos esmę; 2. pasitelkus tam tikrą klasifikaciją aptarti nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu sukurtų filmų bei laidų istorine tematika konstravimo specifiką. Straipsnyje yra įrodinėjama, jog kino ir televizijos priemonių prigimtis bei egzistuojančios filmų ir laidų kūrimo konvencijos lemia specifinį istorinių pranešimų, kuriamų ir perteikiamų šiomis priemonėmis, pobūdį ir struktūravimą, leidžiantį kalbėti apie audiovizualinės istorijos fenomeną. Audiovizualinei istorijai priskirtinų Lietuvos dokumentinių filmų ir teminių laidų istorine tematika konstravimo ypatybių apibūdinimui yra pasitelkiama klasifikacija, kurios kriterijus - numanoma autorių kuriamos istorijos paskirties samprata, nuo kurios priklauso “statybinės medžiagos” pasirinkimas, organizavimas ir, galiausiai, vyraujančios informacijos pobūdis. Remiantis šia klasifikacija yra išskiriamos trys audiovizualinės istorijos grupės: faktografinė bei jos “atšaka” – probleminė, etinė ir estetinė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos istorija; Televizija; Kinas; Dokumentiniai kino filmai; Audiovizualinė istorija; History of Lithuania; Television; Cinema; Documentary films; Audio-visual history.

ENThe article is aimed at revealing the peculiarities of formation of historical discourse in Lithuania’s documentary films and television. This goal is specified in the following tasks: 1. define the essence of audiovisual history; 2. using a certain classification, discuss the peculiarities of creation of historical films and programmes in the period of Lithuania’s independence. The article argues that the nature of films and television means as well as existing conventions of creation of films and programmes determine the specific nature and structuring of historical reports created and communicated by these means, which facilitates discussion of the audiovisual history phenomenon. For the purpose of describing the peculiarities of creation of Lithuanian documentaries and historical programmes regarded as part of audiovisual history, the author uses a classification based on the following criterion: implicit understanding of the purpose of a story created by authors, which determines the selection and organisation of “building materials” as well as the nature of dominant information. Based on this classification, audiovisual history is divided into three groups: factographic and its “branch” – problem-oriented, ethical and aesthetical.