Miesto želdynų problemos ir jų socialinė paskirtis
LTNagrinėjama miesto raida ir želdynų vieta jo struktūroje. Vadovaujantis subalansuotos plėtros koncepcija pagrindžiama miesto želdynų sistemiškumo būtinybė ir sistemos socialinis pagrįstumas. Pateikiama nauja miesto želdynų sistemos samprata, nurodoma, kad jos pagrindą sudaro miesto gamtinis karkasas ir dvi miesto želdynų teritorijų grupės: atskirųjų želdynų grupė ir į kitos paskirties žemių teritorijas integruotų želdynų, sistemoje atliekančių antraeilį vaidmenį, grupė. Detaliau nagrinėjami integruoti želdynai gyvenamosiose teritorijose, kuriose jie atlieka labai svarbų socialinį vaidmenį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Miesto želdynai; Miestų planavimas; Urban green areas; Urban planning.
ENThe town is a complicated system the main components of which are the community and its environment. Therefore, town planning and formation of green area should be performed taking into consideration the community's activities and needs. Favorable conditions must be created for people to live, work, study and rest. Solving these social tasks a great role falls on urban public areas and green areas. The town's community, municipality and investors have to take an active part in solving this task. Urban green areas have to be formed systematically. In this system we can distinguish three groups of green areas which are very important for the community: a natural frame, green areas for territories of a general use (parks, town gardens, squares, etc), and green areas integrated into territories of various purposes (dwelling, industrial and commercial activities, learning, etc). They have to be planned and formed taking into account the activities and needs of the local community. The author's analysis shows that there are a lot of gaps in this sphere. In order to eliminate its shortcomings, it is necessary to pass a law regulating urban green areas as soon as possible, and on this basis to prepare rules and normative standards for green area planning, paying a great attention to the social function of green areas. [From the publication]
- Gamta mieste: tyrimų problematika / Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė. Miestų želdynų formavimas 2016, Nr. 1 (13), p. 99-111.
- Kraštovaizdžio, kaip rekreacinės aplinkos, prieinamumo reglamentavimo Lietuvoje ir užsienio valstybėse analizė / Dovilė Dimindavičiūtė. Urbanistika ir architektūra. 2008, t. 32, Nr. 4, p. 258-268.
- Mažoji architektūra kaip miestų rekreacinių želdynų socialinio gyvybingumo sąlyga / Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė, Rugilė Rimkevičiūtė, Laimutis Januškevičius. Miestų želdynų formavimas 2012, Nr. 1 (9), p. 82-94.
- Miesto teritorinių bendruomenių įtaka rekreacinių teritorijų formavimui / Inga Urbonaitė. Mokslas - Lietuvos ateitis. 2011, t. 3, Nr. 3, p. 30-37.
- Miesto viešųjų erdvių (aikščių) planavimo ypatumai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo: Klaipėdos „Atgimimo“ aikštės pavyzdžiu / Aurelija Jankauskaitė, Ramunė Olšauskaitė Urbonienė, Jonas Abromas. Miestų želdynų formavimas 2014, Nr. 1 (11), p. 90-98.
- Miestų bendrųjų planų rengimas ir želdynų sistemos formavimo problemos / Liucijus Dringelis, Konstantinas Jakovlevas-Mateckis. Kraštovaizdžio architektūra - patirtis, tendencijos, perspektyvos / sudarytojai ir atsakingieji redaktoriai Konstantinas Jakovlevas-Mateckis, Vaiva Deveikienė. Vilnius: Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, 2010. P. 92-95.
- Palangos kurorto želdynų analizė / Aurelija Jankauskaitė, Ramunė Olšauskaitė Urbonienė. Miestų želdynų formavimas 2016, Nr. 1 (13), p. 164-173.
- Rekreacinių funkcijų raiškos transformacijos posovietinio miesto viešosiose erdvėse : Vilniaus atvejis / Inga Urbonaitė. Journal of architecture and urbanism. 2013, Vol. 37, no. 3, p. 194-209.
- The Role of the river in the city centre and its identity / Justina Mačiukėnaitė, Ingrida Povilaitienė. Journal of sustainable architecture and civil engineering. 2013, Vol. 4, no. 5 p. 33-41.
