Dėl kai kurių lietuvių vandenvardžių kilmės
LTStraipsnio tikslas – kritiškai įvertinti kitų tyrėjų iškeltas kai kurių lietuvių vandenvardžių kilmės hipotezes ir pasiūlyti naujas, ligi šiol neminėtas hidronimų literatūroje idėjas. Remiantis išsamios ir visapusės lingvistinės analizės duomenimis iškelta hipotezė, kad upėvardis Aks-upė kildintinas ne iš *Oks-upė, bet iš *Aksys. Upės vardas Ankaris laikytinas sudarytas iš priešdėlio an- bei šaknies kar- (Karis). Upėvardis Apaškas nesietinas su ape `upė`, bet kildintinas iš rus. onaшкa, опахать `apie ką nors suarti žemę`. Upės vardas Apšurys kildintinas iš liet. Apušė. Vandenvardžiai Grauža, Graužė ir t.t. anksčiau buvo kildintini iš vedinių graužas `žvyras`, veikiau yra kilę iš liet. graužti `trinti, zulinti`. Upės vardas Liaukava sietinas ne su laukuva `pieva prie ežero`, bet su liauka `srovė`. Abejotina, ar upėvardžiai Rimš-upys, Rimšulys gali būti asmenvardinės kilmės, jie veikiau sietini su liet. rimšyti `raminti`. Potamonimas Vel-upys siejams ne su liet. vėlės `mirusiųjų dvasios`, bet su liet. velėti `skalbti`. Upėvardžiai Plaust-upis, Plaut-upis buvo kildinami iš liet. plaustas, o dabar siūloma jų kilmė iš plaustyti `skalbti`.Reikšminiai žodžiai: Vandenvardžiai; Asmenvardžiai; Latvių kalba; Prūsų kalba; Struktūra; Kilmė.
ENThe purpose of the dissertation is to critically evaluate hypotheses of origins of some Lithuanian hydronyms proposed by other researchers and to propose new ones not previously mentioned in literature on hydronyms. Comprehensive linguistic analysis led to a hypothesis that the river name Aks-upė came not from *Oks-upė but from *Aksys. The river name Ankaris is to be deemed to consist of the prefix an- and the root kar- (Karis). The river name Apaškas is not to be associated with ape “river” but originates from the Russian onaшкa, опахать “to plough the earth around something”. The river name Apšurys comes from the Lithuanian Apušė. The hydronyms Grauža, Graužė, etc. were previously thought to have originated from the derivates graužas “gravel” but now are believed to rather come from the Lithuanian graužti “to rub”. The river name Liaukava is to be associated not with laukuva “field by the lake” but with liauka “flow”. There are doubts as to whether the river name Rimš-upys, Rimšulys may originate from personal names; they should rather be associated with the Lithuanian rimšyti “to calm”. The potamonym Vel-upys is related not with the Lithuanian vėlės “souls of the dead” but with the Lithuanian velėti “to wash”. The river names Plaust-upis, Plaut-upis were thought to originate from the Lithuanian plaustas and now they are considered to come from plaustyti “to wash”.
- Baisogalos valsčiaus vandenvardžiai / Laimutis Bilkis. Baisogala / vyriausiasis redaktorius Jonas Linkevičius. Vilnius: Versmė, 2009. P. 356-265, 1010.
- Daiktavardžių darybos raida / Saulius Ambrazas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1993-2000. 2 t.
- Dar kartą dėl kai kurių lietuvių vandenvardžių kilmės / Laimutis Bilkis. Baltų onomastikos tyrimai 2 / sudarė Grasilda Blažienė, Alma Ragauskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011. P. 9-25.
- Dėl kai kurių lietuvių vandenvardžių kilmės (II) / Laimutis Bilkis. Acta linguistica Lithuanica. 2014, t. 71, p. 147-157.
- Dėl kelių Marijampolės apskrities vandenvardžių, papildžiusių ir patikslinusių esamus hidronimijos duomenis / Dalia Sviderskienė. Baltistica. 2010, t. 45, Nr. 2, p. 341-353.
- Die Baltischen Ortsnamen im Samland / bearbeitet von Grasilda Blažienė. Stuttgart : Steiner, 2000. 187 p.
- Lietuviški tradiciniai vietovardžiai : Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos / pagrindinius sąrašus sudarė Marija Razmukaitė, atvirkštinius sąrašus sudarė ir parengė spaudai Aistė Pangonytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 144 p.
- Lietuvių kalbos žodynas.. Vilnius ; Kaunas, 1968-2002. 20 t.
- Lietuvių priesaginės darybos helonimai : disertacija / Laimutis Bilkis. Vilnius, 1998. 223 lap.
- Lietuvos vietovardžių žodynas / Lietuvių kalbos institutas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008-. t. (646, 520, 380 p.).
- Marijampolės apskrities priesaginiai ir priesagėtieji oronimai / Dalia Sviderskienė. Lituanistica. 2012, Nr. 2, p. 180-197.
- Pasvarstymai dėl kelių lietuvių upių ir ežerų vardų kilmės / Dovilė Tamulaitienė. Acta linguistica Lithuanica. 2021, t. 85, p. 200-218.
- Prūsų kalbos etimologijos žodynas / Vytautas Mažiulis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013. XLVI, 1016 p.
- Sintautų valsčiaus vandenvardžiai / Dalia Sviderskienė. Sintautai. D. 2 / vyriausioji redaktorė Vida Girininkienė. Vilnius: Versmė, 2013. P. 2011-2022.
