Korupcijos apibrėžimo problematika

LTStraipsnyje analizuojami aktualūs korupcijos problematikos klausimai – korupcijos socialinis sąlygotumas, šio reiškinio apibrėžimas, korupcijos rūšys. Korupcijos apibrėžimo problematika analizuojama per baudžiamosios teisės prizmę, pateikiant korupcinių nusikalstamų veikų sąrašą, atsižvelgiant į tarptautinių dokumentų reikalavimus. Atsižvelgiant į korupcijos reiškinio sudėtingumą, jo priežastingumas aiškinamas daugelio teorijų, pvz., organizacinės, etinės-kultūrinės, integruotos, asmenybės neutralizavimo, ekonominių teorijų. Dažnai korupcijos reiškinius bandoma paaiškinti kartu su kitais panašiais reiškiniais (organizuotu nusikalstamumu, „baltųjų apykaklių nusikaltimais“ ir pan.) Korupcijos genezės prasme ją taip pat galima analizuoti naudojant anomijos teorijos nuostatas, atsižvelgiant į normų-tikslų ir normų-priemonių derinimą. Atsižvelgiant į sudėtingą korupcijos reiškinio pobūdį bei tarptautinių dokumentų reikalavimus, korupcines nusikalstamas veikas sąlyginai galima suskirstyti į korupcines nusikalstamas veikas sensu stricto (tarp jų pasyvioji ir aktyvioji korupcija viešame ir privačiame sektoriuje, prekyba poveikiu) ir sensu largo, kurios yra padaromos, darant nusikaltimus sensu stricto. Baudžiamoji teisė neturėtų būti traktuojama kaip vienintelė remedium korupcijos atžvilgiu. Korupcijos reiškinio prevencijos srityje baudžiamosios teisės priemonės turėtų būti būtinos, tačiau ne vienintelės priemonės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Korupcija.

ENThe article provides a study of such relevant issues of corruption as social conventionality of corruption, the definition of this phenomenon, types of corruption. The issues relevant to the topic of corruption are analysed from the point of view of criminal law, by providing a list of corruption-related offences, taking into account the requirements of international instruments. Given the complexity of the phenomenon of corruption, its causality is interpreted by many theories, e.g., corporate, ethnic-cultural, integrated, personality neutralisation, economic theories. There are numerous attempts to explain corruption together with other similar phenomena (organised crime, “white collar” crimes, etc.). In the light of genesis of corruption, it can also be analysed by using the rules of anomic theory, taking into account the tuning-up of rules-goals and rules-instruments. Taking into account the complex nature of the phenomenon of corruption and the requirements of international documents, corruption offences can be relatively classified into corruption offences sensu stricto (including passive and active corruption in the public and private sectors, trading in influence) and sensu largo, which are committed while committing offences sensu stricto. Criminal law should not be treated as the only remedy in respect of corruption. In the area of prevention of corruption, measures of criminal law should be necessary, however, not the only means.