LTStraipsnyje siekta atskleisti konkursinio balo įtaką studentų mokymosi pasiekimams ir bakalauro darbo įvertinimui bei įvertinti studentų pažangą atsižvelgiant į lytį, studijų formą ir studijų finansavimą. Tyrimo metu buvo analizuojama Šiaulių universiteto duomenų bazės informacija apie socialinių mokslų fakulteto viešojo administravimo programos studentų mokymosi pasiekimus: konkursinis balas, metinis egzaminų balų vidurkis ir bakalauro darbo įvertinimas. Buvo naudojami šie statistiniai metodai: regresinė analizė, determinacijos kofecientas, kintamųjų ryšių vaizdavimo grafiniai metodai (sklaidos diagrama). Atskleista, kad konkursinis balas studijų pasiekimams turi santykinai nedidelę įtaką: jis apsprendžia trečdalį studijų pasiekimų sklaidos. Merginų studijų pasiekimai su konkursiniu balu yra susiję daugiau nei vaikinų, besimokančių pagal nuolatinę studijų formą – daugiau, nei besimokančių pagal ištęstinę. Tokie rezultatai rodo, kad tarp mokymosi mokykloje ir studijų universitete yra atotrūkis, sėkmė mokykloje ne visuomet lemia sėkmę universitete. Nustatyta aukšta sąsaja tarp praėjusių ir esamų studijų metų mokymosi pasiekimų, tačiau stebimi nežymūs atskirų studentų grupių mokymosi pažangos skirtumai. Merginos kasmet daro šiek tiek didesnę pažangą nei vaikinai, nuolatinės studijų formos studentai – didesnę pažangą nei ištęstinės. Bakalauro baigiamojo darbo įvertinimas tik iš dalies priklauso nuo bendro visų laikytų egzaminų vertinimo. Bakalauro darbo vertinimai paprastai būna geresni nei studijų pasiekimų įvertinimai.Reikšminiai žodžiai: Bakalauras; Bakalauro studijos; Konkursinio balo įtaka mokymosi pasiekimams; Konkursinis balas; Konkursinis taškas; Motyvacija; Pasiekmų priklausomybė; Pažangą; Progresas; Rezultatų pažanga; Studentai; Studentas; Studijos; Studijų pasiekimai; Bachelor; Bachelor's studies; Competition score; Competitive point; Dependence of achievements; Motivation; Progress; Student; Students; Studies; Studies achievements; Studies progress; The influence of a competition score on learning achievements.
ENThe aim of this article is to reveal the effect admission scores have on student learning outcomes in university and the evaluation of the final bachelor's thesis and to assess student progress in relation to their gender, form of studies and study financing. The research included analysing the data base of Šiauliai University, namely the information on the students from the Faculty of Social Sciences study programme of Public Administration: their admission scores, yearly examination averages and their final bachelor's thesis evaluation score. The following statistical methods were applied: regression analysis, coefficient of determination, graphical representation methods for visualising correlation between two variables (dispersion graph). It was revealed that admission scores have relatively little influence on learning outcomes – it determines a third of the dispersion of learning outcomes. The learning outcomes of female students are more tightly related to admission scores than those of male students, and the learning outcomes of full-time students are more tightly related to admission scores than those of part-time students. Such results indicate that there is a gap between learning in school and learning in university and success in school does not guarantee success in university. It was demonstrated as well that there is a considerable link between the current learning outcomes in university and those of the year before but there are slight differences in the progress of separate student groups. Every year, female students progress more than male students and full-time students progress more than part-time students. The evaluation score of the final bachelor's thesis depends only partly on the overall score of all examinations taken. The evaluation scores of the final bachelor's theses are usually higher than those of learning outcomes while studying in university.