Nepagrįstos jurisdikcijos problema tarptautiniame civiliniame procese

LTStraipsnyje analizuojama nepagrįstos jurisdikcijos samprata ir jos nustatymo kriterijai, galiojantys tarptautiniame civiliniame procese. Daugiausia dėmesio skiriama įvertinti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatyti teismingumo nustatymo kriterijai yra pagrįsti, t. y. ar jie garantuoja pakankamą ginčo ir teismo valstybės ryšį. [...] Lietuvos CPK yra kelios nuostatos, kurios turi būti vertinamos kaip nepagrįstos jurisdikcijos pagrindai. Pirma, tai atsakovo turtas, esantis Lietuvos teritorijoje, kai ginčas yra nesusijęs su tuo turtu. Teismas turėtų atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą, jei ginčas neturi daugiau ryšio su mūsų šalimi. Antra, procesinių dokumentų įteikimas atsakovui, jam bent trumpam esant Lietuvoje. Tik ilgalaikis atsakovo gyvenimas, t.y. nuolatinė gyvenamoji vieta ar gyvenamoji vieta, gali būti laikomi tinkamais ir pagrįstais teismingumo kriterijais. Jei byla neturi daugiau ryšio su Lietuva, teismas turėtų atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą. Nors Lietuvos teismų praktika nėra gausi, tačiau teismai ne kartą pabrėžė, jog teismui sprendžiant teismingumo klausimą reikia atsižvelgti ne tik į jurisdikcijos taisykles, bet ir į kitus veiksnius. Vienas iš tokių svarbių veiksnių turėtų būti teismo valstybės ir ginčo ryšys, kuris užtikrintų, jog nepagrįsta jurisdikcija nebūtų taikoma tarptautiniame civiliniame procese. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Nepagrįsta jurisdikcija; Turto buvimo vieta; Procesiniai dokumentai; Pilietybė; Veiklos vykdymo vieta.

ENThe article analyses the concept of unreasonable jurisdiction and the criteria to identify it as effective in international civil process. The largest focus is placed on the attempt to evaluate whether the criteria to identify jurisdiction as fixed in the civil process code of the Republic of Lithuania are legitimate. [...] The CPC of Lithuania contains several provisions that must be seen as grounds of unreasonable jurisdiction. First of all, it is the assets of the defendant available on Lithuania’s territory, when the dispute does not concern such assets. The court should refuse to accept the claim if the dispute does not have more ties with our country. Second, it is the filing of procedural documents to the defendant when they are in Lithuania, even though for a short time. Only long-time residence of the defendant can be considered an appropriate and reasonable criterion of jurisdiction. If the case does not have any more ties with Lithuania, the court should refuse to accept the claim. Even though the judicial practice in Lithuania is not ample, courts have repeatedly stressed that the court deciding on the matter of jurisdiction must take account both of the rules of jurisdiction and other factors as well. One of such factors should be the relationship between the country of the court and the dispute that would ensure that unreasonable jurisdiction does not apply in international civil process.