Pastabos apie kultūros ir verslo bendradarbiavimą Lietuvoje
LTAugant Lietuvos ekonomikai ir tvirtėjant privačiam verslui, klostosi verslo ir kultūros žmonių bendradarbiavimo (paramos, rėmimo, mecenavimo) praktikos, atspindinčios verslo raidos ir kultūros sektoriaus atsinaujinimo ypatybes. Ar jos tenkina valstybininkų, verslininkų bei rinkos sąlygomis besimokančių išgyventi kultūrininkų lūkesčius? Straipsnyje ieškoma atsakymo į šį klausimą. Pastebima, jog šiandienos Lietuvos verslininkams yra artimesnė ne filantropija, o partnerystės ir bendradarbiavimo idėjos, noriau remiami projektai, kuriems lėšų skiria valstybė. Lietuvos kultūros lauke imamos taikyti rinkos visuomenės patirtys, pabrėžiama organizacinės infrastruktūros atnaujinimo, naujų kultūros organizacijų steigimo ir išliekamosios vertės projektų svarba, tad plačiau aptariami praktiniai verslo ir kultūros veikėjų bendradarbiavimo scenarijai. Siekiama atkreipti dėmesį, kad greta viešai matomų ir aptariamų projektų įgyvendinami ne mažiau svarbūs, pagrįsti ilgalaike patirtimi ir asmeniniu pasitikėjimu. Būtent pastarieji, naujosios vadybos požiūriu, gali padėti įveikti įšalusią kultūros lauko, ypač valstybinio sektoriaus, atsinaujinimo baimę. Jie gali pradėti keisti konservatyvų valstybininkų požiūrį į kultūrą kaip valstybės išlaikytinę, o ne kaip į konkurencingą, ne tik remtiną, bet ir pridedamąją vertę kuriančią ūkio grandį, taip pat paskatinti valdininkus ieškoti būdų, kaip organizacinėmis, teisinėmis, tiesioginio ar netiesioginio finansavimo, rinkodaros, viešųjų ryšių priemonėmis užtikrinti kultūros sklaidos ekonominę vertę.Reikšminiai žodžiai: Bendradarbiavimas; Filantropija; Kultūra; Kultūros ir verslo bendradarbiavimas; Kultūros vadyba; Meno projektai; Motyvacija; Rėmimas; Verslas; Verslo subjektai; Business; Collaboration; Collaboration between cultural institutions and business; Cooperation; Culture; Management of culture; Motivation; Philanthropy; Projects of fine arts; Sponsorship.
ENWith the development of Lithuanian economy and strengthening of private business, the cooperation practices of business and people of culture conspire (aid, support, patronage), which reflect the renewal properties of business development and cultural sector. Do they meet the expectations of statespersons, businesspersons and people of culture, who are learning to survive in the market conditions? The article searches for an answer to this question. It is noticeable, that not philanthropy is more familiar to the Lithuanian businesspersons, but partnership and ideas of cooperation; the projects, for which the state allocates funds, are supported more. The experiences of the market society are started to be applied in the cultural field of Lithuania, the importance of renewing the organizational infrastructure, establishment of new cultural organizations and projects having residual value is highlighted, thus, the practical cooperation scenarios of business and culture players are discussed more broadly. There are tries to alert that along with publicly seen and discussed projects no less important projects, which are based on long-term experience and personal trust, are being implemented. Especially the latter in view of the new management may help overcome the frozen fear of the renewal of the field of culture, especially, the state sector. They can start changing the view of conservative statesmen that the culture is not dependent on the state, but is a competitive, supportable economy link, which also generates additional value, as well as to motivate officials to search for methods on how to ensure the economic value of the spread of culture by using organizational, legal, direct or indirect financing, marketing and public relations means.
