Adolfo Šapokos redaguota "Lietuvos istorija": populiarumo kontekstai
LTStraipsnyje nagrinėjamas klausimas kodėl, kaip ir kokiomis sąlygomis A. Šapokos redaguota 1936 m. išleista 5 autorių parašyta „Lietuvos istorija“ tapo tokia populiari, išlaikiusi populiarumą iki mūsų dienų. Nagrinėjama 1988–1990 m. situacija, kai šis veikalas, straipsnyje vadinamas Knyga, buvo perleidžiamas šimtatūkstantiniais tiražais. Apibūdinama lietuvių istoriografijos padėtis išeivijoje po II pasaulinio karo, kai pasirodė A. Šapokos redaguotos „Lietuvos istorijos“ pakartotiniai leidimai (1950 ir 1981 m.). Atskleidžiamos Knygos atsiradimo aplinkybės XX a. 4-ojo dešimtmečio politikos, mokslo ir švietimo realijų fone. Primenama, kad 1933–1936 m. švietimo reforma stengėsi išplėsti lituanistinių dalykų vietą ugdymo turinyje, o Knyga kaip vadovėlis buvo rašoma pagal naująjį Lietuvos istorijos programos projektą reformuotai gimnazijai. Mokymo procese ji turėjo būti „išeinama“ per trejus metus, o leidybą finansavo valstybė. Daroma išvada, kad nors kaip mokyklai skirtas vadovėlis A. Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“ turėjo didaktinių trūkumų (perkrauta faktais, nebuvo didaktinių užduočių ir klausimų), tačiau ji tapo svarbi, „nes įgalino savo rankose laikyti visą Lietuvos praeitį“. Straipsnyje išsakomos kritinės pastabos šiuolaikinio istoriko Povilo Lasinsko atžvilgiu už A. Šapokos redaguotos „Lietuvos istorijos“ statuso sureikšminimą, gyvenamosios veiklos ignoravimą, šio vadovėlio fetišizavimą, laikymą apibendrinamuoju darbu.Reikšminiai žodžiai: "Lietuvos istorija"; A.Šapoka, Lietuvos istorija, istorinė kultūra, tautiškumas; Adolfas Šapoka; Istorija ir visuomenė; Istoriografijos tradicija; "Lithuanian History"; A. Sapoka, Lithuanian history, historical culture, ethnosity; Adolfas Šapoka; History and society; Tradition of historiography.
ENThe article discusses the question why and under what conditions "Lietuvos istorija" ("The History of Lithuania") written by five authors and edited by Šapoka and published in 1936 has become so popular that it is still popular today. The situation of 1988–1990 is analysed when this work (named The Book in the article) had hundreds and thousands of issues. The article also describes the situation of Lithuanian historiography in the diaspora after World War II when "Lietuvos istorija" ("The History of Lithuania") edited by Šapoka was reprinted (in 1950 and in 1981). This work describes the circumstance of the appearance of The Book in the 1930s in the context of politics, science and education. It is emphasised that during the reform of education (1933–1936) it was an attempt to extend Lithuanian subjects in the educational content; The Book as a textbook was written according to the new project of the history of Lithuania for a reformed gymnasium. The Book must have been "learned" over three years during the learning process. The publication was funded by the state. It can be assumed that even though the book was intended for schools as a textbook, "The History of Lithuania" had educational limitations (too many facts, no educational exercises and questions). Nevertheless, the book was important because it enabled to "hold Lithuania past into one's hands". The article discusses criticism from the point of view of contemporary historian Povilas Lasinskas regarding "Lietuvos istorija" ("The History of Lithuania") and emphasis of its status, ignorance of the activity for a living, the fetishism of this textbook and its consideration as a general work.
